Šiuo metu įstatymas numato, kad iki 5 tūkst. eurų vertės turtą pensiją kaupiantys gyventojai gali atsiimti iš karto. Sukaupus nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų vertės turto, gyventojui privalomai mokama periodinė išmoka.
Dar spalio pradžioje Seimo narys Algimantas Dumbrava inicijavo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, kuriuos paskatino į paskatino išėjusių į pensiją žmonių skundai.
„Sukaupus daugiau kaip 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, jie neturi galimybės gauti vienkartinę pensijų išmoką. Gaunama periodinė išmoka sudaro apie 20 eurų kas mėnesį. Tokia suma nepagerina gyvenimo kokybės. Įteisinus galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką, nemaža dalis pensininkų galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, − pažymėjo Seimo narys.
Tačiau Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūliusi šiam įstatymo pataisų projektui nepritarti.
Seimas dar gali priimti kitokį sprendimą dėl įstatymo pataisų. Prie jų turėtų būti grįžta viename iš artimiausių Seimo posėdžių.
Papildomą II pakopos pensiją kaupia daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos gyventojų. Jų sukaupto turto vertė viršija 5,2 mlrd. eurų. Vienam kaupiančiajam vidutiniškai tai būtų daugiau kaip 4 tūkst. eurų.
Geriau mažiau, bet ilgiau?
Neigiamą Vyriausybės išvados projektą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad 2004 m. buvo priimtas įstatymas, nustatęs galimybę gyventojams, draudžiamiems „Sodroje“, kaupti jos draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse. Sukauptas lėšos mokamos periodinėmis išmokomis sulaukus pensinio amžiaus kartu su senatvės pensija.
Anot ministerijos, priėmus A. Dumbravos pasiūlymą, esą būtų paneigta pensijų kaupimo esmė, nes žmonės galėtų pasiimti visą sumą, o ne periodines išmokas.
„Juk tokiu būdu mokant periodines išmokas suteikiama daugiau galimybių darbingo amžiaus žmonėms pasirūpinti geresne apsauga senatvėje, gauti didesnę pensiją ir garantuoti stabilų socialiai priimtiną kompromisą tarp socialinio solidarumo ir individualių interesų.
Nes asmuo ne tik negautų periodinės pensijos išmokos, bet ir jo socialinio draudimo senatvės pensija dėl dalyvavimo pensijų kaupime būtų mažesnė, palyginti su šios pensijos dydžiu, jei jis nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime“, − teigė ministerija.
Jei 2019 m., kai buvo sudaryta galimybė norintiems grąžinti pinigus iš pensijų fondų į „Sodrą“, asmuo šia galimybe nepasinaudojo, už 2004−2018 m. laikotarpį, kai pensijų draudimo įmokos dalis buvo pervedama į pensijų fondus, jo socialinio draudimo pensija bus sumažinta.
Mažinimas netaikomas į ateitį nuo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, t.y. už įmokas nuo 2019 m. (kai socialinio draudimo įmokos dalis nebepervedama).
„Kitaip tariant, 2004−2018 m. kaupime dalyvavę asmenys už šį laikotarpį yra įgiję mažiau pensijos apskaitos vienetų, taigi jų socialinio draudimo pensija už šį laikotarpį yra ir bus mažesnė −nepriklausimai nuo to, ar jie jau išėjo į pensiją, ar tik išeis ateityje“, − paaiškino ministerijos specialistai.
Jei asmuo pasiims vienkartinę išmoką ir ja disponuos savo nuožiūra, negauta periodinė išmoka kas mėnesį nekompensuos jo pensijos sumažėjimo.
Reikia, kad būtų geri fondų rezultatai
Kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, privaloma reguliuoti pensijų fondų veiklą, kad būtų patenkinti abiejų pusių interesai – pensijų fondų ir gyventojų.
„Pensijų įmokų, pervedamų į pensijų fondus, dydis nėra vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso būsimos pensijos išmokos dydis. Pakankamas pensijų fonduose sukauptų lėšų dydis – viena iš prielaidų pasiekti, kad šiuos fondus administruojančių įmonių rezultatai, turintys įtakos būsimos pensijos išmokos dydžiui, būtų geri, ir taip būtų sukaupiama daugiau pensijų turto pensijų fonde.
Pagal galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, vienkartines išmokas gali atsiimti tik mažiau kaip 5 tūkst. eurų pensijų fonde sukaupę asmenys. T.y. kai sukaupta pensijų turto suma yra per maža, kad būtų galima užtikrinti reguliarias periodines pensijų išmokas ir jų administravimo kaštai pensijų kaupimo bendrovei yra per dideli.
Dvigubai padidinus pensijų fonde sukauptų lėšų sumą, kurią galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką (nuo 5 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų), darant prielaidą, kad dauguma pensijų kaupimo dalyvių nuspręs pasirinkti vienkartinę išmoką, sumažės pensijų fonduose sukauptų lėšų, kurias būtų galima investuoti, todėl suprastės pensijų kaupimo fondų veiklos rezultatai ir sumažės asmenų sukaupto pensijų turto suma, kuri lemia pensijos išmokos dydį“, − pažymėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Todėl, anot jos, siūloma, kas 5 metus, pradedant nuo 2025 metų indeksuoti pagal vidutinės metinės infliacijos, vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį.
„Taip bus užtikrinta, kad pensijų fonduose sukaupto pensijų turto, kurį asmenys galės atsiimti kaip vienkartinę išmoką, dydžiai, taip pat didės.
Gyventojai, kurių pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 tūkst. eurų, bet mažesnis kaip 10 tūkst. eurų, vietoje periodinės išmokos gali pasirinkti ir toliau dalyvauti pensijų kaupime ir taip padidinti savo pensijų išmoką“, − teigiama įstatymo projekte.
