Gyventojai skundžiasi, kad šiemet jų algos taip ir nepakilo: pasakė, kas gresia darbdaviams

Klaipėdietis Kasparas pasiskundė, kad dirbdamas visu etatu jis gauna mažiau nei šių metų MMA, t. y. 607 eurus vietoje 777 eurų.

Vaikinas pridūrė, kad kas mėnesį jis dar gauna kelis šimtus eurų siekiančius komisinius, kurie kiekvieną kartą skiriasi.

„Ar darbdavys yra teisus, išmokėdamas man mažesnį atlyginimą nei MMA, net jei ir gaunu komisinius? Kelti pagrindinės algos jis nesutinka, nes neva yra komisiniai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Neapsigaukite: liepia sumokėti baudą ar skolą, kuri visai ne jūsų – gyventojai dalijasi, ką patyrė

Įspėja neturinčius vėliavų: štai kokias privalėsite iškelti, kitaip sulauksite baudos

Namo grįžtate ne laiku ar ne vieni? Žinokite – kaimynas viską filmuoja

Bet vieną mėnesį jie gali siekti 500 eurų, kitą – vos 100 eurų. O gal komisiniai į tą MMA irgi įsiskaičiuoja?“ – teiravosi Kasparas.

Vis tik toks skundas buvo ne vienas – socialiniame tinkle „Facebook“ nemažai žmonių dalijosi panašiomis istorijomis, kaip po Naujųjų metų jų minimali mėnesinė ar valandinė alga taip ir nepakilo, o darbdaviai teisinasi neprivalantys kelti algų ar neturintys tam pinigų.

Kam ir kada mokamos premijos ar komisiniai?

Advokatų kontoros „D Legals“ teisininkas Mantas Mikučionis atkreipė dėmesį, kad skatindami darbuotojų efektyvumą darbdaviai šalia bazinio darbo užmokesčio numato priedų, priemokų ar premijų apmokėjimų sistemas.

Vis tik jis išskyrė, kad yra privalomos ir neprivalomos premijų rūšys.

Teisininko aiškinimu, darbdavys privalo išmokėti premijas, jei darbo sutartyje ar įmonės taisyklėse yra numatyta, kad darbuotojams pasiekus tam tikrą rezultatą, pardavus tam tikrą kiekį produktų ar aptarnavus tam tikrą kiekį klientų darbdavys išmoka premiją (bonusą).

Pvz., nekilnojamojo turto (NT) brokerio darbo sutartyje gali būti numatyta darbo užmokesčio sąlyga, kad pardavęs tam tikrą NT brokeris nuo pardavimo vertės gauna 2 proc. premiją, dar vadinamą komisiniais.

Tuo metu neprivalomų premijų skyrimas nėra siejamas su rezultatu ir jų skyrimo pagrindai nėra numatyti – darbdavys pats renkasi, skirti premiją ar ne, kaip paskatinimą darbuotojui siekti gerų rezultatų.

Pašnekovas tik pabrėžė, kad neprivalomų premijų skyrimas negali būti diskriminacinis, pvz., tik vyrams. Kitu atveju nepagrįstai premijos negavę darbuotojai irgi turi teisę jos reikalauti. 

Ar premijos ir komisiniai įskaičiuojami į MMA?

M. Mikučionis primena, kad nuo šių metų MMA negali būti mažesnis nei 1038 eurai „popieriuje“ arba 777 eurai „į rankas“.

Anot jo, tai yra bazinis atlyginimas, kurį darbdavys įsipareigoja mokėti nekvalifikuotam darbuotojui, o į šio atlyginimo sumą priedai, komisiniai ar premijos nėra įskaičiuotos.

Teisininko aiškinimu, taip yra todėl, kad, jei darbuotojas dėl tam tikrų priežasčių atliktų mažiau, jis vis tiek būtų garantuotas, kad gaus nustatytą minimalų darbo užmokestį:

„Tad, vertinant pateiktą situaciją, darbuotojo atlygis turi siekti MMA neįskaitant komisinių ir darbo sutartyje turi būti numatytas nuo šių metų galiojantis darbo užmokestis.“

Jam antrino ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Ji pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kai priedai yra mokami pastoviai ir nėra galimybės jų negauti, darbo sutartyje nustatytas bazinis užmokestis vis tiek negali būti mažesnis nei MMA, o priedai ir premijos į jį neįskaičiuojami.

Kur kreiptis ir kas gresia darbdaviui

Pasak M. Mikučionio, nors šalys prieš sudarydamos darbo sutartį ar darbo santykių metu yra laisvos derėtis dėl užmokesčio dydžio, darbuotojui negali būti nustatomas mažesnis nei Lietuvoje nustatytas minimalus atlygis.

VDI teigimu, jei darbuotojui už 40 val. darbo per savaitę yra mokamas mažesnis nei MMA atlyginimas, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl kilusio ginčio ir darbo teisės normų nevykdymo arba į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.

M. Mikučionis paminėjo, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 1 450 eurų.

Už pakartotinį pažeidimą darbdaviui jau gresia 1,4 tūkst.–3 tūkst. eurų bauda. O tyčinis šių pažeidimų atlikimas užtraukia baudas nuo 2,7 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

VDI atskleidė, kad 2024 m. nustatė 13 minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų, kuomet darbdaviams buvo taikytos poveikio priemonės.

Kas gauna MMA, o kieno alga turi būti didesnė

Pasak M. Mikučionio, MMA kasmet nustatomas toks, kad jo pakaktų minimalioms gyvenimo išlaidoms padengti (maistui, aprangai, būstui, švietimui, transportui ir pan.).

Vis tik, anot jo, tai nereiškia, kad darbdavys visais atvejais darbuotojui gali nustatyti minimalų atlygį, kadangi jis gali būti mokamas tik dirbantiems nekvalifikuotą darbą.

Pašnekovo aiškinimu, dažniausiai toks darbas nereikalauja specifinių žinių, nes yra fizinis: valytojas, pagalbinis statybininkas, kiemsargis ir pan.

O, jeigu darbuotojui jau reikia ilgų apmokymų, specialių žinių ar išsilavinimo, jam turi būti mokamas didesnis nei MMA atlyginimas.

Teisininkas neslėpė, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai kvalifikuotam darbuotojui mokamas atlyginimas yra, pvz., vos 10 eurų didesnis nei MMA, kadangi Darbo kodekse nėra numatyta, kokio dydžio minimalus atlygis turėtų būti mokamas už kvalifikuotą darbą.

„Ar toks darbo užmokesčio nustatymas nepažeidžia darbuotojo teisių? Darbo ginčų komisija nagrinėdama ginčus vertina vyraujantį rinkoje darbo užmokesčio vidurkį ir sprendžia vadovaudamasi protingumo kriterijais.

Todėl prieš sudarant darbo sutartį rekomenduotina įsivertinti, koks atlygis už konkretų darbą vyrauja rinkoje“, – patarė M. Mikučionis.