Įprastai būstui norintys pasiskolinti gyventojai kiekvieną kartą kreipiasi į skirtingas kredito įstaigas ir vėliau palygina ne tik skolinimosi galimybes, bet ir tai, kokias sąlygas ir reikalavimus nustato bankas.
Štai, jei skolinsitės būstui, kuris atitinka ne žemesnę kaip A++ ar A energetinę klasę, tikėtina, jums bus pasiūlytos palankesnės paskolos salygos.
Pavyzdžiui, bankai gali taikyti mažesnę būsto paskolos maržą, tad ir jums suteiktos paskolos įmokos turėtų būti mažesnės.
Tačiau Aplinkos ministerija svarsto koreguoti dabartinę tvarką ir leist statytojams nepaisyti šiuo metu taikomų reikalavimų dėl būtinybės gyvenamąjį būstą įrengti pagal A++ klasės reikalavimus.
Tad ar dėl žadamo pakeitimo skolinimosi tvarką keis ir bankai, o galbūt gyventojai bus priversti mokėti didesnes įmokas už gautą paskolą?
Įvertino, kas lemia banko maržos didėjimą
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad iki šiol gyventojai turi galimybę kreiptis dėl „Žaliosios būsto paskolos“, t.y. paskolos, kuri suteikiama energiškai efektyviam būstui įsigyti.
„Paskola pasinaudoti galima ne tik norint įsigyti A++ energinės klasės būstą.
Pavyzdžiui, jeigu būstas yra pastatytas iki 2021 m., jis turi atitikti ne žemesnę nei A klasę, kuri atitinka Europos Sąjungos Taksonomijos reglamento kriterijų“, – kalbėjo pašnekovas.
D. Burdaitis pripažįsta, kad būsto energetinė klasė iš tiesų gali nulemti ir tai, ar jums bankas taikys didesnę, ar mažesnę maržą.
Tačiau, pasak pašnekovo, energetinė klasė – nėra vienintelis banko maržos nustatymo kriterijus.
„Siekiame prisidėti prie tvaresnių sprendimų vystymo ir gyventojų pasirinkimo, todėl energetiškai efektyvus būstas iš tiesų yra svarbus kriterijus, galintis prisidėti prie žemesnės banko maržos.
Vis dėlto, galutinį būsto maržos pasiūlymą lemia ir kiti kriterijai, pavyzdžiui, žmogaus pajamos bei jam ir jo šeimai liekanti laisva lėšų suma po paskolų įmokų, turimi finansiniai įsipareigojimai (mėnesio įmokų suma, pagal teisės aktus, negali viršyti 40 proc. gaunamų pajamų)“, – vardijo D. Burdaitis.
„Citadele“ banko atstovo teigimu, taip pat yra vertinama ir tai, ar žmogus iki šiol nevėluodavo padengti turimų ar praeityje turėtų finansinių įsipareigojimų, kiek jo pajamos yra pastovios, t.y. ar nėra rizikos, kad artimiausiu metu toks asmuo praras pagrindinį pajamų šaltinį.
„Taip pat svarbus gebėjimas sukaupti pradinį įnašą, kuris iš esmės parodo, kad žmogus supranta, kokį finansinį įsipareigojimą prisiima, turi taupymo patirties – geba sekti savo pajamas ir išlaidas, ir gali planuoti savo biudžetą taip, kad paskola nesukeltų finansinių iššūkių ateityje“, – kalbėjo pašnekovas.
D. Burdaičio teigimu, jeigu Aplinkos ministerija visgi priimtų minėtą pakeitimą dėl energetinės klasės, į tai būtų reaguojama.
„Vystydami savo produktus, įskaitant ir paskolų sąlygas, visuomet atsižvelgiame į teisės aktus ir jų pokyčius“, – paaiškino banko atstovas.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovė Valerija Kiguolienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad asociacijos nariai, t.y. kredito įstaigos, savo paslaugų kainodarą nustato individualiai, todėl asociacija jos nenagrinėja ir nekomentuoja.
Tačiau pašnekovė pripažįsta, kad šiuo metu bankai iš tiesų siūlo palankesnes sąlygas aukštesnio energetinio naudingumo klasės būstui.
„Europos žaliasis kursas reiškia tradicinės skolinimo praktikos ir kriterijų pokyčius. Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai, atsakingai vykdydami klimato kaitos reikalavimus, skatina gyventojus įsigyti ir statytis būstą, kuris atitiktų aukščiausius energetinio naudingumo standartus.
Konkrečias vadinamųjų žaliųjų paskolų būstui sąlygas kredito rinkos dalyviai nustato individualiai, tad jos kiek skiriasi. Priklausomai nuo konkrečios įstaigos, palankesnės sąlygos skolinantis gali būti taikomos ne tik A++, bet ir A+ energetinės klasės turtui. Kita vertus, gali būti numatyta ir papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, atitikties nulinės energijos pastatų standartui ir pan.“, – teigė pašnekovė.
Ministerija: įtakos bankų sprendimams nepadarys
Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės patarėjas Martinas Nyderis naujienų portalui tv3.lt sakė, kad Europos parlamento ir tarybos direktyva numato, kad pastatų energinio naudingumo klasifikavime nebeliks A++ ir A+ energinio naudingumo klasių. O energinio naudingumo klasės pasiskirstys nuo A iki G.
„Pagal anksčiau atliktus skaičiavimus matome, kad reikalavimai pastatų energinio naudingumo klasėms gali būti švelninami priklausomai nuo pastato paskirties.
Šiuo metu yra atliekami skaičiavimai ir vertinama, kiek galime švelninti esamus energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems ar modernizuojamiems pastatams, kad tai atitiktų Europos parlamento ir tarybos direktyvos (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir būtų ekonomiškai pagrįsti ir efektyvūs“, – kalbėjo M. Nyderis.
Tačiau finansiniai sprendimai, susiję su paskolų ar kreditų suteikimu, pasak ministerijos atstovo, priklauso kredito įstaigoms, kurios remiasi bankų sektoriaus reguliavimu.
„Tad, nors ministerija gali daryti įtaką pastatų energetinio efektyvumo normoms, tai neturi tiesioginės įtakos kredito įstaigų sprendimams, susijusiems su paskolų ar finansavimo sąlygų nustatymu“, – teigė pašnekovas.
Užsimena apie galimybę keisti dabartinę tvarką
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Aplinkos ministerija keisti dabartinę tvarką dėl energinės klasės reikalavimų statomam arba renovuojamam būstui. Ministerija viliasi, kad jei pakeitimai bus įgyvendinti, galbūt statybos netgi atpigtų. Tačiau dalis specialistų žadamus pokyčius vertina atsargiai ir įspėja neskubėti, kad tai netaptų dar viena našta gyventojams.
Lietuvoje dar nuo 2021 m. sausio 1 d. visi naujai statomi pastatai privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
Pagal šį reikalavimą bent 50 proc. visos suvartojamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių (pavyzdžiui, įrengiant šilumos siurblius, naudojant saulės ar vėjo energiją ir kt.).
Tuo metu aplinkos ministras Povilas Poderskis taip pat atkreipė dėmesį ir į renovuojamus būstus – esą reikėtų apgalvoti, ar iš tiesų jų atnaujinimui nepakaktų B energetinio efektyvumo klasės.
„Klimatas šyla, nebeliko labai šaltų žiemų, todėl būtų galima peržiūrėti ir reikalavimus dėl energetinio efektyvumo klasių. Juk dauguma žmonių namus renovuoja dėl prastos pastatų techninės būklės“, – yra teigęs P. Poderskis.
Naujienų portalui tv3.lt Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad jei nauji įstatyminiai pakeitimai būtų atlikti ir nereikėtų laikytis griežto reikalavimo dėl A++ energinio naudingumo klasės, tai esą galėtų atpiginti pačias statybas.
„Ministerijoje vyksta susitikimai su socialiniais partneriais, su jais diskutuojama apie galimybes peržiūrėti energetinio efektyvumo klases, tačiau kol kas teisės aktų pakeitimai dar nepradėti rengti.
Tokie pokyčiai dėl energetinių klasių sumažinimo leistų atpiginti statybų procesą“, – sakoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė, kad jau nuo pat Statybos techninio reglamento patvirtinimo reikalavimai dėl energinio naudingumo klasės nuolatos didėjo.
„Pradėjome nuo C klasės, dabar esame A++, bet proporcingumas tų reikalavimų su rinkos galimybėmis įpirkti būstą tikrai prasilenkdavo“, – svarstė M. Statulevičius.
Jo teigimu, dalis šalies mokslininkų taip pat esą buvo padarę išvadą, kad vienas efektyviausių variantų Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje (vertinant pagal klimatą ir kainą) galėtų būti B naudingumo klasės reikalavimų atitikimas.
„Tai tikrai pritariame, kad tuos reikalavimus reikėtų peržiūrėti, pakoreguoti. Žinoma, nereikėtų nuo jų atsitraukti pernelyg toli.
Tačiau kai kalbame apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir svarbą skaičiavimuose, kai kurių izoliacinių medžiagų storius, varžas, tai tokius pakeitimus, atsižvelgiant į mokslininkų pastabas ir argumentus, tikrai vertėtų apsvarstyti ir įvertinti, ar nesame perlenkę lazdos“, – kalbėjo M. Statulevičius.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) doc. dr. Jurgita Černeckienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pastatų energinio naudingumo reikalavimai susiję su tuo, kiek mums ateityje kainuos to pastato eksploatacija, o taip pat ir iš kokių energijos šaltinių mes galėsime užtikrinti patogų gyvenimą tokiame būste.
„Pastato konstrukcinių sprendinių kainos ir eksploatacinių savybių subalansavimas gali būti atliekamas per kaštų ir naudos analizę. Remiantis šia analize, vieną kartą 2019 m. jau buvo sumažinti reikalavimai naujos statybos pastatams, palyginti su pirminiu planu.
Tačiau visi suprantame, kad dėl po to laikotarpio Rusijos pradėto karo ir padidėjusio energetinės nepriklausomybės poreikio, ypač tokioms šalims kaip Lietuva, energetiniai klausimai turėtų būti vertinami platesniame kontekste“, – svarstė dr. J. Černeckienė.
Pašnekovės vertinimu, jeigu yra svarstoma sumažinti energinio naudingumo klasę, reikėtų analizuoti Lietuvoje naudojamų ir importuojamų energijos išteklių kiekio pokyčius, t.y. įvertinti, kaip mums sekasi siekti su energijos naudojimu susijusių tikslų.
Štai Lietuvoje būstui šildyti, pasak dr. J. Černeckienės, daugiausiai yra naudojamos malkos ir gamtinės dujos.
O du trečdalius malkų (įskaitant ir medienos atliekas) iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Lietuva importuodavo, tačiau po šio laikotarpio apie 75 proc. užsitikrina iš vietinių šaltinių.
Tuo metu gamtinės dujos yra pilnai importuojamos, nes vietinių šio vartotojams patogaus kuro išteklių mes tiesiog neturime.
„Taigi, analizuojant 2010–2023 m. laikotarpį, statistika rodo, kad malkų naudojimas didėjo 22 proc., gamtinių dujų vartojimas mažėjo 27 proc. Todėl nemanau, kad tai indikuoja ryškų šalies būsto energetinės būklės pagerėjimą ir jau laikas šiuos reikalavimus mažinti.
Tikriausiai tikslingiausia išlaikyti esamus reikalavimus naujai statybai, tačiau reikia ieškoti naujų būdų renovacijos skatinimui, galbūt peržiūrint valstybės remiamas priemones, bet ne pačius reikalavimus pastatų energiniam naudingumui“, – įvertino dr. J. Černeckienė.
Politikai perkeltų naštą ateičiai?
KTU specialistė taip pat svarsto, kad nors šiuo metu valstybė ir remia kai kurių būstų renovaciją, akivaizdu, kad gyventojai bijo didesnių finansinių įsipareigojimų.
„Galbūt pastatų energinės būklės gerinimas atskirais etapais būtų kompromisinė išeitis. Pavyzdžiui, sutapdintų (plokščiųjų) stogų apšiltinimas, bendrojo naudojimo patalpų langų pakeitimas, vamzdynų apšiltinimas, automatinių temperatūros reguliatorių įrengimas ar pan.
Tai priemonės, kurias techniškai įmanoma įgyvendinti atskirai, juos duoda teigiamą efektą, gyventojai matytų laukiamą pokytį ir galbūt tai leistų jiems patikėti savo namo sėkmės istorija ir padrąsintų kompleksiškai užbaigti pradėtą pastato atnaujinimą“, – apie tokių pokyčių naudą kalbėjo dr. J. Černeckienė.
Kaip pavyzdį pašnekovė įvardija vienbučių namų savininkus, kurie susitaupo pinigų ir atlieka tam tikrus remonto darbus, tačiau nesinaudoja paskolomis tam, kad atnaujintų visą pastatą.
„Kol kas manėme, kad renovacija yra techninis uždavinys, tačiau jau vis daugiau šios srities specialistų sutinka, kad socialiniai aspektai, mūsų įpročiai ir nuostatos čia žaidžia daug svarbesnį vaidmenį“, – kalbėjo pašnekovė.
KTU doc. dr. J. Černeckienė atkreipia dėmesį, kad prieš žadamus pokyčius turi būti atliktos ir analizės, kad žadamas palengvinimas gyventojams galiausiai netaptų dar viena našta.
„Tikiu, kad dauguma politikų nori savo rinkėjams pasakyti, kad tarsi „sumažinome reikalavimus, pagerinome, palengvinome gyvenimą“. Tačiau šiuo atveju tai gali būti ne realus palengvinimas, bet ateičiai perkelta našta.
Todėl, prieš priimant sprendimą mažinti reikalavimus, tikėčiausi kaštų ir naudos analizės pagrindimo. Pavyzdžiui, kaip pastato sienų šiltinančio sluoksnio sumažinimas pagerins būsto įperkamumą. Nes galimai Lietuvoje jis nėra toks, kokio tikimės, visai ne dėl esamų reikalavimų energiniam efektyvumui“, – svarstė dr. J. Černeckienė.
G. Šimkus: lūkesčiai, kad ECB šiemet palūkanas mažins dar tris kartus – pagrįsti
Lietuvos banko (LB) vadovas ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdybos narys Gediminas Šimkus pagrįstais laiko rinkos lūkesčius, kad ECB šiemet dar tris kartus mažins bazines palūkanų normas, nors lieka neapibrėžtumas dėl veiksmų vėlesniais mėnesiais.
„Apskritai aš sutinku su rinkos lūkesčiais, kad nuo dabar iki 2025 metų pabaigos gali būti dar trys (palūkanų normų – BNS) mažinimai“, – interviu finansinių naujienų portalui „Econostream Media“ sakė G. Šimkus.
„Tačiau net jei ir numanau, kas įvyks kovą, o tai įvyks visai netrukus, be problemų sakau, kad nežinau tikslios palūkanų normų kreivės tolesnėje ateityje“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
Anot jo, euro zonos ekonominis aktyvumas buvo vangus ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas kitą mėnesį dar kartą bus peržiūrėtas žemyn, o darbo užmokesčio spaudimas mažėjo ir netrukus vėl bus pasiekta maždaug 2 proc. infliacija.
G. Šimkus sako, kad jei infliacija priartės prie ECB nustatyto tikslo 2 proc. vidutiniu laikotarpiu, ribojimo priemonių „akivaizdžiai“ nereikės. Tačiau, anot jo, šiuo metu palūkanų normos yra ribojamosios ir tokios išliks, net ir jei kitą mėnesį bus dar kartą sumažintos.
ECB sausio pabaigoje penktą kartą iš eilės 0,25 proc. punkto sumažinus bazines palūkanų normas, G. Šimkus tuomet teigė, kad bankas jas šiemet turėtų mažinti ir toliau, o palūkanų mažinimas kovo mėnesį nebus paskutinis.
ECB prognozėmis, šiemet infliacija euro zonoje mažės iki 2,1 proc., 2026-aisiais – iki 1,9 proc., tačiau 2027 metais gali spartėti iki 2,1 procento.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
