Gyventojai pastebi, kad tas pats yra ir su gydytojais – jei PSD apmokamo vizito tenka laukti mėnesius, tai susimokėjus papildomai pas tą patį specialistą privačiai galima patekti kur kas greičiau.
Kai kurie spėlioja, kad valstybinėse įstaigose dirbantys gydytojai neva specialiai ten sudaro eiles, kad žmonės eitų pas juos privačiai ir jie uždirbtų daugiau.
Šia problema savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijosi ir vilnietė Evelina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri visa tai pavadino „sveikatos sistemos išsigimimu“.
Ji nurodė, kad jos vaikas turėjo siuntimą pas ortopedą, tačiau renkantis tinkamą laiką „Esveikatoje“ išaiškėjo įdomi tendencija – ieškant vizito su siuntimu, paslaugą kompensuojant PSD, laikai – tokie nenormalūs, kad niekaip neįmanoma įsipaišyti nei į savo, nei į vaiko dienotvarkę.
„O, kai renkiesi mokamas paslaugas, net pas tą pačią gydytoją, bet jau privačioje klinikoje, kur tenka susimokėti visą kainą, tai prašome – kada tik jums patogu“, – savo pastebėjimais dalijosi Evelina.
Eilės pas gydytojus siekia ir 2 metus
Vilniaus Centro poliklinikos direktorė Laima Skrickienė nurodė, kad 82 proc. pacientų pas gydytoją patenka tą pačią ar kitą dieną, 18 proc. pas II lygio specialistus laukia 2–3 mėn.
Vilniaus rajono poliklinikoje ilgiausias laukimo laikas yra pas gydytoją oftalmologą ir dermatovenerologą (virš 3 mėn.), kardiologą (2,5–3 mėn.) ar endokrinologą (1 mėn.).
Nors Kauno miesto poliklinikoje patekimo pas specialistus vidurkis niekada nesiekia 30 d., yra tokių, pas kuriuos tenka laukti ir iki 4 mėn. (gyd. dermatovenerologai) ar 3 mėn. (kalbos korekcijos specialistai).
O Kauno klinikose, pasak Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovės doc. dr. Neringos Vagulienės, pas daugumą gydytojų (pvz., imunologus, alergologus, pulmonologus ar otorinolaringologus) pacientai gali patekti per 1–2 savaites, o dėl papildomai įsteigtų etatų ir darbo vietų pas kardiologus dabar galima patekti greičiau nei per 1 mėn.
Vis tik N. Vagulienė pripažino, kad vizito pas gyd. ortodontus gali tekti laukti net virš 2 metų, pas krūtų chirurgus – iki 9 mėn., pas gyd. hematologus, neurochirurgus, ortopedus traumatologus, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojus – iki pusmečio.
Bet tuo pačiu ji pabrėžė, kad Kauno klinikos yra daugiausiai ambulatorinių paslaugų suteikianti gydymo įstaiga šalyje, konsultuojanti sunkiausių ligų pacientus. Ir pridūrė, kad pacientai neretai renkasi konkretų gydytoją, dėl ko laukimo laikas automatiškai ilgėja.
„Išsivysčiusių Europos šalių (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija) valstybinių gydymo įstaigų pacientai turėtų pavydėti lietuviams trumpų eilių.
Planinės specialisto konsultacijos ten, kantriai ir nesipiktinant, laukiama 6–9 mėn., nors finansavimas vienam gyventojui yra 2 ir daugiau kartų didesnis“, – nurodė Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.
Papildomi 20–170 eurų ir priima tą pačią dieną?
Naujienų portalo tv3.lt kalbintos privačios klinikos eilėmis nesiskundė.
Pvz., sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ direktorius medicinai Narimantas Markevičius nurodė, kad pacientai dažnai gali būti priimami dar tą pačią dieną, ypač, kai reikalinga skubi medicininė pagalba.
Vidutiniškai pacientai laukia apie 3–5 dienas, o ilgiausias laukimo laikas – iki 2 savaičių, priklausomai nuo gydytojo specializacijos ir paciento poreikių.
Jis vardijo, kad paklausiausios paslaugos – psichiatro konsultacija, traumatologas, neurologas ir pan. – klientams kainuoja 20–100 eurų.
Danės odontologijos klinikos įkūrėjas ir vadovas, gydytojas–burnos chirurgas Alvydas Vaičiūnas nurodė, kad klinikoje veikla yra organizuojama taip, kad burnos higienos ar dantų plombavimo reikėtų laukti ne ilgiau kaip savaitę, o vizito pas specializuotus gydytojus (burnos chirurgai, endodontologai ir kt.) – ne ilgiau kaip 2 savaites.
Jis paminėjo, kad didžiausios eilės yra pas odontologus–ortodontus – iki 1–1,5 mėn.
A. Vaičiūno aiškinimu, pas šiuos specialistus gydymas vidutiniškai trunka apie 2 metus, kuomet pacientams būna skiriami reguliarūs kontroliniai vizitai, taigi galimybės priimti naujus klientus mažėja.
Paklaustas, kiek pacientai išleidžia populiariausioms paslaugoms, klinikos vadovas nurodė, kad labai preliminariai vieno danties plombavimo kaina siekia apie 110–120 eurų, burnos higiena – 70–90 eurų.
Vieno danties kanalo sugydymas apytiksliai kainuoja 150–170 eurų, o vieno danties implantacija su protezavimu kaina siekia apie 1200–1500 eurų.
Spėja, kad daugiau nei pusė gydytojų dirba ir privačiai
L. Skrickienė neslėpė, kad nemažai gydytojų dirba privačiose ir viešose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
„Antėja“ atstovas irgi nurodė, kad dalis gydytojų dirba ir valstybinėse įstaigose, kur teikiamos PSDF apmokamos paslaugos.
Pasak Kauno miesto poliklinikos direktoriaus, darbuotojai nėra įpareigoti informuoti, kokiose ir keliose darbovietėse jie dirba:
„Galime tik spėlioti. Manau, kad daugiau kaip pusė mūsų gydytojų specialistų dirba ne tik privačiose gydymo įstaigose, bet ir LSMUL Kauno Klinikose bei LSMU Kauno Ligoninėje.“
Paklausta, ar gydytojai gali privačiai, bet mokamai pacientus priimti tą pačią dieną, kai tuo metu valstybinėse įstaigose pas juos driekiasi milžiniškos eilės, Sveikatos apsaugos ministerija atsakė, kad gydytojai, kaip ir kitų profesijų atstovai, yra laisvi rinktis, kur dirbti:
„Jeigu yra noras arba poreikis, darbuotojas gali įsidarbinti keliose darbovietėse, tačiau privalo laikytis teisės aktuose numatytų maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.“
P. Kibiša taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad privačioms klinikoms suteiktos paslaugos taip pat yra kompensuojamos PSDF pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) įkainius.
Tačiau, skirtingai nuo viešųjų įstaigų, privačioms klinikoms dar yra leidžiama imti ir priemokas.
Paprastai kalbant, privačios įstaigos, teikdamos paslaugas didesnėmis kainomis nei jas apmoka VLK, gali mokėti didesnius atlyginimus, o gydytojai ir renkasi darbą ten, kur gali uždirbti daugiau.
Eiles lemia ir per maži atlyginimai? Štai kiek uždirba
Visos įstaigos kaip pagrindinę eilių priežastį įvardijo specialistų trūkumą.
Pasak Kauno miesto poliklinikos direktoriaus, pas dermatovenerologus eilės nutįsta todėl, kad šių specialistų paruošiama per mažai ir juos išgraibsto privatus sektorius.
Pas kalbos specialistus tenka laukti, kadangi daugėja vaikų su kalbos sutrikimais, o šie specialistai mieliau renkasi dirbti mokyklose, kur darbas ne toks intensyvus, pacientai lengvesni, o atostogos – ilgesnės.
Vilniaus rajono poliklinikos Komunikacijos koordinatorė Gabrielė Jankauskaitė irgi paminėjo, kad viešųjų poliklinikų biudžetai yra griežtai reglamentuoti, tad specialistams neišeina pasiūlyti didesnių atlyginimų, kaip tą gali padaryti privatus sektorius.
Anot P. Kibišos, ilgesnės eilės driekiasi pas gydytojus, už kurių konsultacijas VLK moka mažiau, nei jų konsultacijų savikaina, pvz., pas gyd. kardiologus (22–64 d.) ar nefrologus (iki 2 mėn.):
„Valstybinės gydymo įstaigos, kurioms draudžiama imti priemokas, negali įdarbinti pakankamai šių specialistų, kadangi kiekviena papildoma jų konsultacija generuoja įstaigai nuostolį, o viešosios įstaigos privalo dirbti nenuostolingai.“
Jis vardijo, kad Kauno miesto poliklinikoje gydytojai, pas kuriuos eilės būna didžiausios, vidutiniškai uždirba tiek: kardiologai – 6 493 eurus, nefrologai – 4 367 eurus, kalbos korekcijos specialistai – iki 4 423 eurų, o dermatovenerologai – 6 053–6 607 eurų.
Kauno klinikose 2024 m. III ketv. gydytojų algos vidurkis siekė 5,7 tūkst. eurų
O, pvz., šeimos gydytojas Vilniaus Centro poliklinikoje vidutiniškai uždirba 5040 eurų.
Tuo metu privačioje Dantės odontologijos klinikoje bendrosios praktikos (terapinį dantų gydymą atliekančio) gydytojo odontologo alga prasideda nuo 3,5 tūkst. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
