Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Penktadienį patiektas keptas gaminys kvapu priminė žuvį, išvaizda – šnicelį, konsistencija – košę. Autorės nuotrauka Lauksargių senelių globos namų gyventojai piktinasi – jiems tiekiamas toks maistas, kurio neįmanoma valgyti, ir verčia jį į šiukšliadėžes. Įstaigos vadovas tikina, kad senoliai kuo nors skundžiasi nuolatos, bet sako žinąs – problema egzistuoja. VMVT tiria maisto produktus, o patiekalus pagaminusieji dievagojasi apie prastą maistą nieko nežinoję.
„Verkia bobikės“
Apie suprastėjusią sveikatą ir prastos kokybės maistą su Lauksargių senelių globos namuose gyvenančiu Tauragės garbės piliečiu Antanu Bagdonu išsišnekome atsitiktinai. Vyras pasiguodė antras mėnuo globos namuose negaunantis mėsos. Ją jam nuperka ir pagamina kartu gyvenanti sesuo Bronislava.
– Kaip žinot, šiuo metu vyksta Lauksargių globos namų rekonstrukcija. Todėl iki šiol čia veikusią virtuvę teko uždaryti, o maistą pradėta vežti iš Tauragės. Nežinome, kas tą maistą gamina, bet tai, ką atveža nuo to maisto, kokį gamindavo vietos virėjos, skiriasi lyg diena ir naktis, – pasakojo A.Bagdonas.
Netrukus į „Tauragės kurjerio“ redakciją užsuko dar viena senelių namų gyventoja Ona. Kelerius metus Lauksargiuose gyvenanti garbaus amžiaus tauragiškė sakė tą patį – tokio prasto maisto, kokį šiuo metu gauna seneliai, per 90 gyvenimo metų neteko ragauti.
– Blynai kieti, neįkandami. Todėl dažnas globotinis pakramto pakramto ir padeda. Juk esame seni, dantų neturime arba jie labai silpni. Duona irgi labai kieta, o jeigu sviesto užtepta, tai permatomai. Tokia pati – permatoma – būna ir dešros riekelė. Man gerai, aš vaikštau, turiu pinigų. Nueinu į parduotuvę, atvažiuoju į Tauragę ir nusiperku, ko noriu. O tie, kas negali sau to leisti? Verkia bobikės, – atskleidė Lauksargių senelių globos namuose vyraujančias nuotaikas viena gyventojų.
Moteris sakė atvykusi išreikšti visų gyventojų nuomonės ir teiravosi, kodėl reikėjo pakeisti gero maisto ruošėjus į prastesnius. Juk pinigus gyventojai moka tuos pačius – po 9 litus už dieną. Anksčiau, pasak globos namų gyventojų, meniu buvo kur kas platesnis ir išradingesnis. Vietos virėjos virdavo įvairių košių, ant kurių užmesdavo spirgų šaukštą, o kad būtų sočiau, patiekdavo tai su stikline pieno. Dabar gi košė būna liesa ir su stikline arbatos. Vietos virėjos rasdavo pinigų ir skanesniam sausainiui, saldainiui ar net tortui. Dabartiniai maitintojai tokių gėrybių nė sykio nėra patiekę. Seneliai sako pamiršę ir silkės, ir kugelio skonį.
Mįslingas patiekalas
Lankiausi Lauksargiuose praėjusį penktadienį. Važiavau pasimatyti su A.Bagdonu ir jo seserimi Bronislava. Buvo kaip tik pietų metas. Todėl vos susėdus pokalbiui į kambarį moterys atnešė pietus: kopūstų sriubą, antrąjį patiekalą, duonos riekelę ir puodelį gėrimo.
– Imk, paragauk ir įvertink, – kviesdama prie stalo, pasiūlė Bronislava.
Glumino, kad abu kambario gyventojai nė nesiartina prie stalo. Atgnybiau į šnicelį panašaus patiekalo. Pauosčiau. Ir tą pačią akimirką supratau, apie ką kalba Lauksargių senelių namų gyventojai. Tai buvo kažkas tarp mėsos, žuvies, duonos, kruopų ir dar bala žino ko. Apkepto gaminio viduje, tiesiogine to žodžio prasme, buvo košė. Kvepėjo ji žuvimi, bet ilgiau pakramčius darėsi aišku, kad tai ne žuvis. Bet kas? Šį klausimą uždaviau bendrovės, kuri tiekia maistą Lauksargių senelių namams, vadovybei. Tai buvo vėliau, o penktadienį, mano akivaizdoje, Bronislava suvertė abiems (jai ir broliui) skirtus patiekalus į specialiai laikomą kibirą.
– Mes negalime tokio maisto valgyti. Man reikia mėsos, geriausia – jautienos. Tokios čia niekada nesu gavęs. Todėl ja apsirūpinu pats. Visko nusiperkame: dešros, sūrio, sviesto, juodos duonos, sausainių, kavos, arbatos, – vardijo prie sesers gausiai nukrauto pietų stalo atsisėdęs Tauragės garbės pilietis.
Pati Bronislava, matydama, kaip nusipurčiau nuo kepsnio kvapo, patarė kramtyti neuostant:
– Aš jų niekada nei valgau, nei uostau. Pradžioje bandžiau uostyti, fui, bloga vien nuo to kvapo.
Situacija turėtų pasikeisti
Tą pačią dieną kalbintas Lauksargių senelių globos namų direktorius Petras Zėringis sakė, kad prastas maistas gyventojas tiekiamas laikinai. Kita vertus, vadovas prisiminė, kad globotiniai guodėsi prastu maistu visada – net ir tada, kai jį gamindavo vietos virėjos.
– Visada buvo tas pats. Situacija nesikeičia. Tiesa, dabar visi vienbalsiai šaukia, kad vietos virėjos gamino kur kas geriau, daugiau ir sočiau. Kas mus dabar maitina? Skelbėme konkursą ir pagal mažiausios kainos pasiūlymą pasirinkome „Kretingos maistą“. Ta pati įstaiga maitina ir vieno Tauragės vaikų darželio auklėtinius, – aiškino direktorius.
P.Zėringio žodžiais, maitintojus teko pakeisti tada, kai prasidėjo pastato renovacija. Nutarta gyventojų niekur neperkelti. Pastatas rekonstruojamas iš išorės visas, o viduje – pusė pastato per abu aukštus. Visi gyventojai sukraustyti į patalpas vienoje globos namų pusėje. Dabar rekonstruojamoje dalyje liko ir virtuvė su rūsiais. Tikimasi, kad remontas iki metų pabaigos viduje (vienoje pusėje) bus baigtas.
– Kai persikraustysime į atnaujintas patalpas, virtuvė vėl veiks. Tiesa, dar nežinome, kas gamins maistą. Tikimės, kad mums pavyks į darbą grąžinti gyventojų pamėgtas virėjas. Maistą turėtų gaminti konkursą laimėjusi įstaiga, – apie ateities planus kalbėjo P.Zėringis.
Jo žiniomis, iki ateinančių metų turėtų padidėti ir maitinimui skiriamų pinigų suma. Šiuo metu Lauksargių senelių globos namuose paros maistas asmeniui atsieina 9 litus. Tarybai patvirtinus naują įkainį, suma padidės iki 12,09 Lt (3,5 euro).
Atliekami tyrimai
VšĮ „Kretingos maistas“ direktorė Alisa Norkuvienė, atsakydama į jai pateiktus klausimus, rašo, kad tokios informacijos įstaiga iki šiol neturėjusi.
„Pirmiausia noriu Jums padėkoti, jog kreipėtės į mus ir suteikėte informaciją. Nedelsdami ėmėmės priemonių situacijai išsiaiškinti, šiuo metu atliekamas operatyvinis tyrimas. Apie rezultatus iškart Jus informuosime“.
Tauragės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Patašius sakė, kad nusiskundimai dėl prasto maitinimo Lauksargių senelių globos namuose jam žinomi.
– Maistas, kuris yra tiekiamas seneliams, yra gaminamas Tauragėje, „Žvaigždutės“ vaikų darželyje. Tai – VšĮ „Kretingos maistas“ padalinys. Apsilankę ten paėmėme maisto gaminių mėginius ir išsiuntėme juos ištirti. Atsakymai turi būti aiškūs jau šią savaitę, – sakė K.Patašius ir pažadėjo apie rezultatus redakciją informuoti.
Tad savo skaitytojams ir Lauksargių senelių globos namų gyventojams šią, iš minėtų institucijų gautą informaciją, pateiksime artimiausiuose „Tauragės kurjerio“ numeriuose.
J. Briedienė: nepalinkėčiau niekam to, ką išgyvena šie žmonės
„Nepalinkėčiau niekam to, ką išgyvena šie žmonės“, - sakė VšĮ „Kretingos maistas“ Jurbarko skyriaus, direktorė Jurgita Briedienė, aplankiusi Lauksargių senelių globos namų gyventojus iškart po viešumoje nuskambėjusių skundų dėl maisto kokybės.
„Susitikau su broliu ir seserim, kurie abu gyvena šiuose senelių globos namuose. Jie pasakojo apie savo ligas ir bėdas. Apie prastas sąlygas, nepriežiūrą, ir aišku, maistą, kurio norėtų. Tačiau ryškiausia, ką pamačiau – tai jų vienatvė. Labiausiai ko jiems trūksta, tai dėmesio, žmogaus, kuriam rūpėtų, kuris išklausytų, paguostų, nuramintų ir priglaustų“, - sakė J. Briedienė
Pasak specialistės, šie artimi giminaičiai, dienas leidžiantys Lauksargių senelių globos namuose, nepatenkinti esama savo padėtimi. Tam tarpe ir maistu – tiek dabar, tiek anksčiau, kai jį gamino vietos virėjos. Vis ne kaip namuose, vis ne taip, kaip įpratę.
„Tai suprantama. Tačiau mes negalime patiekti nei parūkytų dešrelių, nei skilandžio ar kaimiškuose spirguose paskendusio plokštainio. Neturime teisės ir torto ar šokoladinių bandelių duoti. Esame įpareigoti maitinti tik sveikai, užtikrinant subalansuotą mitybą, kuri atitiktų senolių sveikatos būklę“, - sakė J. Briedienė.
Pasak specialistės, valgiaraštis Lauksargių senelių globos namuose buvo sudarytas derinant globos įstaigos pageidavimus ir maitinimą reguliuojančių įstatymų reikalavimus. Senoliai maitinami keturis kartus per dieną. Kiekvieną rytą patiekiama manų, avižinių ar penkių grūdų dribsnių, grikių, miežinės ar kvietinių kruopų košės, žolelių arbatos ir sumuštiniai, varškė. Pietums sriubos, salotos ir mėsa, o atsižvelgiant į senolių amžių, kiekvieną dieną kiaulienos ar vištienos, o kartą per savaitę – žuvies maltinukas. Kiek lengvesni patiekalai ruošiami pavakariams ir vakarienei.
„Atgarsį sukėlę blyneliai tiekiami kartą per savaitę – nemėgstantys šio patiekalo, gali rinktis kitą. Be to, globos namų gyventojai visada gali pakeisti meniu, įtraukti į jį norimą valgį. Tam jie turi kreiptis į administraciją, o ši į mus. Jeigu norai neprieštarauja mus varžančioms įstatymo normoms, visada į juos atsižvelgiame. Turim atvejų, kai senoliams dėl įvairiausių juos kamuojančių ligų sudarome individualų, dietinį meniu“, - komentavo J. Briedienė.
Pabrėždama, kad Lauksargių senelių globos namų administracija jokių pretenzijų gaminamo maisto kokybei ar pageidavimų dėl meniu papildymo neturėjo, VšĮ „Kretingos maistas“ atstovė apgailestaudama pranešė apie priimtą sprendimą nutraukti maisto tiekimo sutartį.
„Įspėjome senelių globos namų vadovą apie mūsų sprendimą. Labai gaila, kai įstatymų reikalavimai susikerta su žmogiškais norais, - apgailestavo VšĮ „Kretingos maisto“ Jurbarko skyriaus vadovė ir pridūrė, - Jau artėja džiugi šventė – Šv. Kalėdos, nors ir nebedirbsime senelių globos namuose, būtinai juos aplankysime ir atvešime taip jų laukiamo šventinio torto, vaisių“.
