Vyriausybės užmojį mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus šalyje bankai pasiryžę paremti ir atitinkamomis finansinėmis investicijomis.
Bankai pažymi, jog, nustačius grynųjų pinigų operacijų apribojimus, būtų užtikrintas piniginių operacijų skaidrumas, bei žada plėsti banko paslaugų infrastruktūrą, mažinti elektroninių banko paslaugų įkainius bei keisti žmonių įpročius.
Ketvirtadienį Vyriausybėje Premjeras Andrius Kubilius bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė su banko „Swedbank“ atstovais aptarė ir grynųjų pinigų operacijų apribojimus bei šio tikslo įgyvendinimui reikalingas priemones.
Pasak Ministro Pirmininko patarėjo ekonomikos ir finansų klausimais Mykolo Majausko, grynieji pinigai yra būtent ta terpė, kuri sudaro sąlygas egzistuoti šešėlinei ekonomikai. Tad tiek Vyriausybė, tiek Seimas turėtų priimti sprendimus, kuriais būtų nustatyti apribojimai tam tikrą finansinę ribą perkopusiems juridinių asmenų atsiskaitymams, ir didesni piniginiai sandoriai perkant prekes ir paslaugas būtų perkelti į elektroninę erdvę.
„Kartais girdime, kad su pusės milijono lagaminu žmonės ateina ir nusiperka butus. Tokie dalykai, manau, modernioje ekonomikoje neturėtų egzistuoti, ir tai turėtų po truputį mažėti. Tačiau mes kalbėjome, kad bankai neturėtų tiesiogiai pelnytis iš didėjančios ekonominės apyvartos. Jeigu būtų priimti sprendimai, kad grynųjų pinigų atsiskaitymai turėtų būti mažinami, bankas turėtų išlaikyti tuos pačius mokesčių įkainius bei padalinti juos didėjančiam vartotojų kiekiui“, – teigė M. Majauskas.
Premjero patarėjas taip pat pažymėjo, jog Vyriausybė pasiryžusi šį klausimą aptarti ir su kitais bankais, kadangi šešėlinės ekonomikos mažinimas yra bendras visų institucijų interesas.
Banko „Swedbank“ valdybos pirmininko Antano Danio teigimu, šių apribojimų įvedimas padėtų užtikrinti finansinių operacijų skaidrumą bei patikimumą, tad į elektroninę erdvę perkeltos kai kurios piniginės operacijos turėtų prisidėti ir prie šalies nusikalstamumo lygio mažinimo.
„Nepažįstu žmonių, kurie, naudodamiesi internetu ar atsiskaitymais kortelėmis, grįžtų prie grynųjų. Tai tik senas mūsų įprotis. Mes čia galime atnešti naujausią praktiką, mokyti žmones, gaminti naujo tipo korteles. Elektroninių pinigų operacijų įkainiai taip pat yra gerokai mažesni nei grynųjų. Vertinant tai, grynieji pinigai visai ekonomikai yra žymiai brangesni nei elektroniniai. Kokią pasaulio šalį bepaimsi, turėti grynus pinigus, verslui operuoti grynais, bankams operuoti grynais, valstybei operuoti grynais yra žymiai sudėtingiau“, – tikino A. Danys.
Pasak banko atstovo, gyventojų įprotis naudotis vien grynaisiais pinigais galėtų būti pakeistas plečiant banko paslaugų infrastruktūrą bei rengiant atitinkamas žmonių švietimo programas, kam bankas yra pasirengęs skirti atitinkamas investicijas.
