Pernai žieminių javų Lietuvoje pasėta 517,4 tūkst. ha, arba 12 proc. daugiau nei praėjusį sezoną. Žieminių javų pasėta 517,4 tūkst. ha, arba 12 proc. daugiau, o žieminių rapsų – 95,1 tūkst. ha, arba net 45 proc. daugiau. Vasarinių javų plotas 2009 m. gali sudaryti 550– 600 tūkst. ha.
Akivaizdu, kad sėdami ūkininkai tikėjosi gerų kainų. Dabartinės prognozės ir ateities sandoriai tokias viltis žlugdo. Be to, specialistai jau pateikė argumentuotas prastesnio derliaus prognozes. Reikia tikėtis, kad liepa nebus lietinga ir užauginsime daug aukštos kokybės maistinių kviečių, kurių supirkimo kainos, tikėtina, bus gerokai aukštesnės.
Supirkėjų konkurencija tikriausiai bus aštri. Pernai rinkoje atsirado naujų perdirbimo įmonių, todėl konkurencija bus didelė.
„Tačiau iš supirkėjų konkurencijos ūkininkams didelės naudos neverta tikėtis. Konkuruos vadybininkai, gal supirkimo kainos svyruos 10–20 Lt/t, bus siūlomos įvairios sąlygos“, – sako AB „Linas Agro“ Augalininkystės skyriaus vadovas Daivas Malinauskas.
Jau nuo vasario mėnesio buvo galima fi ksuoti supirkimo kainas. Pavyzdžiui, už rapsus buvo siūloma 1000 Lt/t, tačiau kai kurie ūkininkai tikėjosi dar didesnių kainų. Gali būti, kad dalį derliaus teks parduoti po 900 Lt/t ar net pigiau.
Specialistai pataria nesiblaškyti
Šįmet javų pasėta daugiau nei pernai, tačiau padėtis jau kitą sezoną gali pasikeisti iš esmės. „Jeigu supirkimo kainos nuo sezono pradžios kris 10–20 proc., gali būti, kad žieminių javų šįmet bus sėjama mažiau. Juk kitų metų pamatai dedami jau rugpjūtį, kai mėnesio pradžioje prasideda žieminių rapsų, o pabaigoje – rugių, kvietrugių, rugsėjį – kviečių sėja. Taigi šiųmetės prastos supirkimo kainos darys įtaką kitų metų rezultatams“, – sako D.Malinauskas.
Tačiau ekspertai pataria nesiblaškyti. Neverta spekuliuoti, pavyzdžiui, vienais metais gerai uždirbus, kitais grūdų auginti mažiau. „Auginkite sėjomainines kultūras – sutaupysite trąšų ir chemikalų. Tame pat plote kelis metus iš eilės nesėkite tų pačių kultūrų. Nealinkite žemės, auginkite ankštines kultūras, gerinkite žemės kokybę. Dirvožemyje liks daugiau kalio, fosforo, taigi sumažės išlaidos trąšoms, sumažės ir savikaina“, – pataria D.Malinauskas.
Deja, nedaug ūkininkų atsižvelgia į tokius patarimus.
Laimės kantriausieji
Šiųmetės supirkimo kainos kai kuriems ūkininkams gali smogti labai skaudžiai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas sako, kad šįmet prognozuoti labai sudėtinga. „Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad aukštos klasės maistinių kviečių kainos perlips 500 Lt/t barjerą. Kam užteks kantrybės išlaikyti maistinius kviečius, tie gal sulauks iki 600 Lt/t supirkimo kainos“, – sako ūkininkas R.Majauskas.
Ekstra klasės kviečių turbūt prikulsime nedaug. Priežastis paprasta – ne kiekvienas ūkininkas galėjo naudoti tiek trąšų, kiek reikėjo, be to, prastokos buvo gamtinės sąlygos. Kol kas ateities sandoriai nelabai optimistiniai. Bet yra vilčių, kad patyrusio ūkininko prognozė išsipildys.
„Šiųmetės supirkimo kainos kai kuriems ūkininkams gali smogti labai skaudžiai. Grūdų auginimo savikaina gali būti didesnė nei supirkimo kainos“, – svarsto R.Majauskas.
Jo kolega Raimondas Maksvytis labiau pesimistiškas. Jo nuomone, tik lapkritį galima tikėtis didesnės nei 400 Lt/t grūdų supirkimo kainos.
Rinkose vyksta nauji procesai
Pasak rinkos ekspertų, prasideda kelių metų sezonas, kai grūdų kainos rudenį bus didesnės nei kitu metų laiku. Kaip žinome, pernai padėtis buvo kitokia. Be to, dvejus metus iš eilės labai gero derliaus paprastai nebūna. Pasaulinėje rinkoje vyksta nauji procesai, keičiasi prekybos srautai, pavyzdžiui, Rusija ir Ukraina tampa eksportuotojomis. Šįmet Rusija eksportą ketina padidinti iki 21 mln. t grūdų, o ateityje – pasiekti net 50 mln. t eksporto lygį. Tačiau vyrauja pašariniai grūdai.
„Manau, kad pašariniai grūdai ilgai bus pigūs. Mūsų skaičiavimais, apsimokės užsiimti augalininkyste tik pasiekus apie 8 t/ha derlių“, – svarsto D.Malinauskas.
Kita vertus, Rusijos vyriausybė grūdų augintojams labai padeda – pigios trąšos, daug investuojama kuriant grūdų supirkimo agentūras ir kt. Lietuvoje padėtis kitokia. Beje, trąšos vėl pradeda brangti, taigi vilčių atsigauti nedaug.
Kainoms augti sąlygos nepalankios
Adolfas Damanskis, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas:
Paprastai kasmet kuliame apie 3 mln. t grūdų, iš jų apie 1 mln. t eksportuojame. Pernai sulaukėme rekordinio derliaus – 3,45 mln. t. Šįmet derlius bus kuklesnis, tačiau supirkimo kainos bus gerokai mažesnės, ir neturime vilčių, kad jos išaugs. Pasaulinėje rinkoje 2009–2010 m. grūdų bus prikulta apie 3,5 mln. t mažiau nei ankstesnį sezoną. Mažiau kuls ir Rusija, ES šalys, tačiau už kviečius daugiau nei 500 Lt/t neverta tikėtis. Taigi vidutiniškai kulti reikia 3,5–4 t/ha.
Chaosą rinkoje sukelia spekuliantai
Rimantas Lipskas, Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas:
Šįmet padėtis grūdų rinkoje labai prieštaringa. Sunku prognozuoti. Štai vieną savaitę naftos prognozės vienokios, o kitą – jau visai kitokios. Rinkoje chaosą sukelia spekuliantai, todėl daryti prognozes labai sudėtinga. Tačiau keli patarimai tikrai nepakenks – ūkininkams reikia plačiau naudoti sėjomainą, burtis į kooperatyvus ir bandyti prekiauti be tarpininkų.
