Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.
Planus koreguoja gamta
„Derlius turėjo būti labai geras, rekordiniu nepavadinčiau, bet pagal augalų peržiemojimo lygį, viskas atrodė tikrai neblogai. Situaciją pakoregavo gamta. Apie 20-30 proc. pasėlių buvo išguldyta įvairiausių škvalų ir liūčių. Tai sumažino rekordinį derlių, augalai nustojo augti, grūdai pasidarė smulkūs“, - situaciją „Balsas.lt Savaitei“ komentavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas.
Ūkiuose, anot jo, dabar yra likę daug išgulusių javų, nes oro sąlygos neleidžia jų nupjauti. „Kai kas juos gali palikti ir nekultus“, - nuogąstavo pašnekovas.
Pasak grūdų augintojų asociacijos atstovo, dėl šių priežasčių prieš javapjūtę prognozuotą derlių reikėtų sumažinti apie 10-15 proc.
Kiek šių metų derlius viršys pernai metų rezultatus, R. Majauskas prognozuoti nesiryžo, bus matyti tik tuomet, kai baigsis javapjūtė.
„Dabar yra nupjauta galbūt pusė žieminių kviečių, visa kita pusė dar laukuose. Jeigu orai bus tokie kaip dabar, gali būti, kad mes jų iš viso nenupjausime, arba nupjausime, bet labai prastos kokybės“, - įspėjo R. Majauskas.
Trūksta vagonų
Pradėjus javapjūtę, pasigirdo ūkininkų skundų, kad šiemet itin prasta situacija dėl transporto. „Lietuvos geležinkeliai“ teigė, kad transporto užtenka ir tikino, kad logistikos sutrikimų būna kiekvieną javapjūtę. Savo ruožtu ūkininkai neslėpė nerimo ir skundėsi, kad neužtenkant transporto vagonų, dalį grūdų derliaus tenka laikyti tiesiog laukuose.
„Grūdus pilame aikštelėse, po atviru dangumi. Jeigu lyja, lyja ant grūdų. Jeigu jie pradės gesti, žus“, - guodėsi vienos stambiausių Lietuvoje ūkio bendrovės „Agrokoncernas“ savininkas Ramūnas Karbauskis.
Jo teigimu, dėl susidariusios situacijos „Lietuvos kaimai pradeda atrodyti kaip Kazachstanas, kur grūdai talpinami ne sandėliuose, o išpilami lauke“.
Anot R. Karbauskio, į tokią nepatogią padėtį ūkininkus pastatė „Lietuvos geležinkeliai“ prieš šią javapjūtę pakeitę grūdavežių skirstymo tvarką, dalį vagonų išnuomovę tarpininkams, o lietuviams mainais pasiūlę keturis kartus brangesnius ukrainietiškus vagonus.
„Lietuvos geležinkelių“ vagonų išnuomavimas įvairiems tarpininkams, o po to dalies jų nuomavimas mums patiems padaro sumaištį. Vagonus turi tie, kuriems jų nereikia, o tiems, kuriems jų iš tikrųjų reikia, trūksta“, - dėstė verslininkas.
„Vagonų poreikį tenkiname 20-30 proc. Antri metai, kai šitaip vyksta, problema su „Lietuvos geležinkeliais“ kiekvienais metais iškyla, ypatingai javapjūtės pradžioje. Po to srautai susidėlioja ir viskas stoja į savo vėžes, bet šiuo metu ūkininkai iš tikrųjų turi bėdą – nebeturi kur grūdų dėti“, - jam antrino ir R. Majauskas.
Jo teigimu, reikėtų gauti papildomų vagonų grūdams sandėliuoti, galbūt nuomoti iš Lenkijos, Rusijos.
„Mūsų pačių vagonai yra išnuomoti, kažkur kažkam veža, o mes savo produktų išvežti negalime, tai yra absurdas. Nėra valdžios institucijose valstybinio mąstymo. Grūdai – mūsų valiuta, jeigu mes nesugebame tos valiutos nuvežti iki uosto ir parduoti, nukenčiame visi, ne tik ūkininkai, visa Lietuvos ekonomika“, - piktinosi pašnekovas.
„Lietuvos geležinkeliai“ tokius kaltinimus neigė, teigdami, kad jie neužsiima neskaidria grūdvežių nuoma ir nesiekia sugriauti konkurencinės aplinkos grūdų pervežimuose.
Gresia dideli nuostoliai
Anot R. Karbauskio, dėl esančios netvarkos grūdų transportavime jau dabar ūkininkų nuostoliai yra didžiuliai.
„Jie gali būti katastrofiški. Gali būti, kad nuostoliai bus skaičiuojami šimtais milijonų litų. Dėl to, kad yra neišvežami grūdai, krenta jų kokybė, kai kurie ūkininkai netgi kulti negali“, - piktinosi verslininkas.
Jo teigimu, transportavimu ūkininkai galėjo pasirūpinti ir patys, tačiau apie situaciją, kad trūks vagonų, jie norėjo būti informuoti bent jau prieš pusę metų.
„Būtume prisipirkę sunkvežimių, bet jie („Lietuvos geležinkeliai“ – aut. past) praktiškai visą laiką tylėjo. Likus trims savaitėms iki sezono, kada mes patys savo iniciatyva paklausėme, kaip yra su geležinkelio vagonais, jie pasakė keičiantys taisykles“, - teigė R. Karbauskis.
Duonos brangimas – spekuliacinis?
„Derliaus gausumas nepigina, o brangina grūdus. Jei derlius kokybiškas, Lietuvos augintojams atsiranda galimybė parduoti grūdus kitur, ne Lietuvoje. Ką dabar matome – grūdai yra brangesni nei prieš metus“, - teigė „Vilniaus duona“ marketingo vadovas Edvinas Ambrukaitis.
Nepaisant to, jis ragino pirkėjus į situaciją žiūrėti ramiai.
„Duona Lietuvoje yra tikrai pigi, lyginant su kitomis Europos ir kaimyninėmis šalimis. Turime pigiausią duoną ir turėtume tuo džiaugtis, ją valgyti ir mažiau kvaršinti galvą dėl visokių prielaidų “, - dėstė E. Ambrukaitis.
Kol kas duonos kainos, anot jo, keliamos nebus, o ateitis priklausys nuo ilgalaikių prognozių.
„Kai jau nusistovės kainos ir visi derliai bus nukulti ir suvežti, matysime, kokios yra ilgalaikės prognozės, tada bus galima spręsti ir prognozuoti. Jeigu grūdai bus realiai pabrangę, tai gali turėti korekcijas kainoms“, - sakė E. Ambrukaitis. Tačiau, anot jo, netgi išsipildžius tokiam scenarijui, pigiausios duonos nebus branginamos.
„Fazer Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis svarstė, kad kad geras derlius Lietuvoje toli gražu nereiškia pigesnės duonos pirkėjams.
„Duona visą laiką buvo tam tikras pozicinis įrankis, tačiau bendra situacija yra tokia, kad kviečių kainos auga ir auga ženkliai. Negalime apsiriboti Lietuvoje planuojamu rekordiniu derliumi ir galvoti, kad jei gyvename Lietuvoje, kas aplink pasaulyje vyksta, mūsų neliečia. Taip nėra. Kviečiai jau seniai yra tapę kotiruojama pasauline preke, prekiaujama biržoje ir tam tikra prasme jie yra tapę spekuliacijų įrankiu“, - aiškino „Fazer“ kepyklų vadovas.
Anot jo, reikia matyti platesnį vaizdą, nes jeigu Lietuvoje ir bus nuimtas rekordinis derlius, kitoje šalyje jį gali būti nuniokojusi sausra, tai savaime darys įtaką sandorių kainai biržoje.
Vis dėlto, ar tai savaime augins ir duonos kainą, pašnekovas patvirtinti negalėjo. Jis atkreipė dėmesį, kad duonos kainai įtakos turės ir energetinių išteklių brangimas.
„Daug kas keičiasi ir keičiasi pastoviai, bet mes visą laiką sudarinėjame metines sutartis, jas turime iki spalio pirmos dienos. Mažosios kepyklos, kurios neturi tokių sutarčių, jau dabar brangiau perka miltus. Mes ta pačia kaina pirksime iki spalio mėnesio. Nuo spalio pokyčių gali būti“,- neslėpė M. Snarskis, tačiau į priekį prognozuoti nesiryžo.
Nuo spalio, anot jo, bus persvarstoma duonos gaminių kainodara, tačiau jai didelę įtaką darys ir didelė konkurencija šalyje.
„Tikrai nėra paprasta imti ir perkelti viską ant pirkėjų pečių. Situacija yra sudėtinga, žmonės laisvų pinigų tikrai daug neturi. Kiekvieną kartą mes, kaip gamintojas, privalome ieškoti, kaip tų kainų nekelti“, - teigė M. Snarskis.
Anot Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko R. Majausko, rekordinis grūdų derlius neturėtų būti siejama su duonos produktų brangimu, nes grūdai duonos kainodaroje sudaro vos penktadalį jos kainos. Vis dėlto, vyras neneigė, kad tokių spekuliacijų gali būti imtasi, nors tikino tam pagrindo nematantis.
„Grūdai rinkoje pabrango labai nedaug (10-15 proc.). Duonos gaminiuose miltų yra iki 15-20 proc. Šie procentai negali daryti stiprios įtakos kainai. Absurdas, jeigu šitais dalykais yra spekuliuojama ir bandoma įrodyti, kad grūdų kaina lemia duonos gaminių pabrangimą. Nesąmonė“, - savo nuomonę dėstė jis.
