Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus.
Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais. Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai. Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės.
Uostininkiai tvirtina, kad jau kuris laikas atsiraitoję rankoves laukia, kada galės pradėti krauti grūdus į laivus. Bet problema ta, kad tų laivų kol kas nėra. „Laivus užsako ir kontraktus dėl grūdų išvežimo sudaro grūdų supirkėjai. Uosto sandėliai pildosi, o laivai bus tik šio mėnesio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Iš esmės tada ir prasidės grūdų išvežimas“, - „Respublikai“ sakė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis.
Vienos iš daugiausia grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos uoste kraunančios kompanijos „Bega“ vadovo nuomone, didžiausia problema, dėl kurios ir kilo šis grūdų karas, yra ta, kad Lietuvoje trūksta grūdų elevatorių ir džiovyklų.
„Uostas yra paskutinis taškas, į kurį grūdai turi patekti sausi ir išvalyti. Šlapi ir nevalyti jie į laivus kraunami negali būti. O šiandien grūdai yra šlapi. Vieno jų kubinio metro svoris yra didesnis nei pernai“, - sakė A. Kuzmarskis.
Kad gausus grūdų derlius nespėjamas džiovinti, patvirtino ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas. „Grūdų yra labai daug, o oras labai lietingas. Tad jų paprasčiausiai nespėjama džiovinti“, - teigė A. Šimėnas. Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliams“ mesti kaltinimai dėl vagonų trūkumo yra, švelniai tariant, keisti. „Kiek mūsų paprašė, tiek vagonų ir skyrėme. Galime ir daugiau. Tačiau tada vieno jų dienos kaina bus 153 litai, o ne 51, kaip yra dabar. Šiuo metu esame skyrę 1 550 vagonų. Ketvirtadienį jų grūdais pakrauta 171, iškrauta 263, o 301 stovi neiškrautas“, - sakė A. Šimėnas.
Tačiau grūdų perdirbėjai ir toliau svaido žaibus į „Lietuvos geležinkelius“, laikydami šią bendrovę didžiausia kilusio konflikto kaltininke. „Visos su grūdais susijusios problemos prasidėjo “Lietuvos geležinkeliams„ pastaruoju momentu pakeitus žaidimo taisykles ir skyrus tris kartus mažiau vagonų, nei reikia. Bendrovė sukūrė netvarką atsisakiusi kontrolės ir išnuomojusi vagonus tiems, kurie neturi krovinių“, - neabejojo R. Karbauskis.
Pasak „Agrokoncerno grupės“ prezidento, „Lietuvos geležinkeliai“ savo blogą darbą jau padarė. Jie turi pergalvoti savo sistemą, kad būtų pasiruošę aptarnauti Lietuvos žemės ūkį. O jei ir toliau seks tik pasakas, krausime grūdus į automobilius ir pamiršime „Lietuvos geležinkelius“, - tvirtino R. Karbauskis.
