„Be galo malonios draugystės su Amerikos lietuviais, ypač ta vyresniąja karta, kuri iš tikrųjų yra ta globojanti banga. Daugelis Amerikos lietuvių, kuriuos sutikau, ėmėsi globoti mane kaip jauną žmogų, atvykusį iš Lietuvos ir tai buvo be galo malonu patirti“, - Žinių radijo laidoje „Salos“ sake D. Cidzikaitė.
Svajonių ar nusivylimo šalis?
Kad Amerika – svajonių šalis, ji sako pajutusi kai kurių žmonių asmeniniuose gyvenimuose:
„Atvažiavę be didelių pinigų kišenėje, be didelių galimybių ir kontaktų, Amerikoje jie susikūrė tokį gyvenimą, kuriuo gali didžiuotis, kokį jie manosi norėję gyventi. Bet Amerika yra ir su daug karčių patirčių ir nelaimingų žmonių. Amerika kai kam yra svajonių šalis, o kai kam – nusivylimo šalis“, - kalbėjo D. Cidzikaitė.
Ar žmogui pasiseks užsienyje, priklauso ne tik nuo asmeninių žmogaus savybių, bet ir nuo susiklosčiusių aplinkybių, mano D. Cidzikaitė. Ji pasakoja skaičiusi studiją, kurioje teigiama, kad emigrantai, sulaukiantys paskatinimo ir net spaudimo labiau stengtis iš artimųjų, pasiekia daugiau nei tie, kurie tokio spaudimo nesulaukia.
Amerikos lietuvių vaikai
Amerikos lietuvių vaikai, jau gimę Amerikoje, įvairiai traktuoja savo šaknis. Vieni nenori turėti nieko bendro su Amerikos lietuviais, kiti tokiais save laiko, eina į lituanistines mokyklas ir domisi Lietuva.
„Šiuo metu Amerikoje puikiai veikia 26 lituanistinės mokyklos, kas yra nemažai. Pati didžiausia, Maironio lituanistinė mokykla, negali net visų norinčių priimti. Jei neklystu, šiuo metu ten mokosi 700 Amerikos lietuvių“, - sakė D. Cidzikaitė.
Pasak jos, toje šalyje netrūksta bendruomeniškai nusiteikusių lietuvių, kurie aukoja savo laiką ir dirba savanoriškai, organizuoja renginius, dirba vasaros stovyklose ir lituanistinėse mokyklose.
Ar ilgai D. Cidzikaitė užsibus gimtinėje?
„Nesakau visam, nesakau trumpam. Sugrįžau, nes norisi išbandyti savo jėgas ir patirtį Lietuvoje. Amerika traukia kaip šalis, kurioje praleidau tikrai nemažai laiko – 14 svarbių brandos metų“, - teigė pašnekovė.
