„Rusijai aktualūs išlieka ir verslo ryšiai Lietuvoje. Rusijos subjektai iki šiol nori išlaikyti Lietuvoje turėtus verslo ryšius ar kurti naujus, kuriuos galėtų panaudoti įtakai didinti, atskiriems pelningiems verslo sandoriams sudaryti, tarptautinėms sankcijoms apeiti ar lobizmui“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Anot žvalgybos, rusai labiausiai pasitiki žmonėmis, su kuriais yra užmezgę ilgamečius, lojalumu grįstus ryšius.
Žvalgyba taip pat pirmą kartą atskleidė, kad po jų rekomendacijų institucijos apribojo rusiškų dujų importuotojos – įmonės „Gazimpekso“ vadovo ir faktinio akcininko Rusijos piliečio Nikolajaus Jelisejevo veiklą Lietuvoje.
Anot VSD ir AOTD, „Gazimpeksas“ siekė sudaryti sandorius su strategiškai svarbiomis įmonėmis Lietuvoje, siūlė joms įvairias energijos išteklių tiekimo schemas, kurias, labai tikėtina, būtų išnaudojusios Rusijos kompanijos.
Pasak Lietuvos žvalgybos, kita Rusijos strategija yra pasitelkti įtakingų ryšių Rusijoje turinčius šios šalies piliečius, kurie vystytų verslą Lietuvoje.
„Tokios įmonės, neatmestina, naudojamos ir priešiškų šalių žvalgybos tarnybų priedangai“, – rašoma grėsmių vertinime.
Siekia investuoti į finansų sektorių
Žvalgyba taip pat perspėjo, kad vis daugiau investuotojų, kurie įvertinami kaip galintys kelti rizikų ar grėsmių, nori investuoti į Lietuvos finansų sektorių.
Pernai beveik pusę visų neigiamų žvalgybos išvadų apie galimų investuotojų atitikimą nacionalinio saugumo interesams sudarė vertinimai apie norinčius investuoti būtent į šią sritį.
„Į finansų sektorių nesėkmingai siekė investuoti asmenys, dirbę Rusijos strategiškai svarbiose įmonėse ar dalyvavę jų valdyme, turėję sandorių su šios šalies strateginėmis įmonėmis, tarp jų ir tomis, kurios anksčiau bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis“, – rašoma grėsmių vertinime.
„Interesų investuoti į šalies finansų sektorių turėjo asmenys, susiję ir su Rusijos bankų sektoriumi ar dalyvavę Rusijos finansų įstaigų valdyme. Tikėtina, kad vienas iš jų tikslų įsigijus ar įsteigus finansų sektoriuje veikiančią įmonę buvo ją naudoti tarptautinėms sankcijoms apeiti“, – teigiama jame.
Anot žvalgybos, į finansų sektorių nesėkmingai bandė investuoti ir Rusijos subjektams atstovaujantys asmenys iš ES valstybių, slėpdami investicijų kilmę, taip pat ryšių tinklą Kinijoje turintys asmenys.
„Labai tikėtina, kad finansų sektorius išliks patrauklus nacionalinio saugumo interesų neatitinkantiems investuotojams, bet jų ryšius bus vis sudėtingiau išaiškinti dėl nuolat kuriamų naujų būdų juos paslėpti“, – teigia VSD ir AOTD.
Baltarusija nori atkurti ryšius su Lietuva
Grėsmių vertinime taip pat perspėjama, kad pastaraisiais metais Baltarusija demonstruoja norą atkurti ryšius su Lietuva, ypač kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą.
Jis buvo sustabdytas 2022 metais, remiantis Jungtinių Valstijų sankcijomis Baltarusijos trąšų milžinei „Belaruskalij“.
„Baltarusijos institucijų atstovai vykdo aktyvią lobistinę veiklą ir siekia, kad Lietuva ir kitos ES šalys keistų savo poziciją dėl tarptautinių sankcijų baltarusiškoms trąšoms“, – rašoma dokumente.
„Labai tikėtina, kad Baltarusija tikisi susigrąžinti galimybes eksportuoti per Lietuvą kalio trąšas, todėl kalio gamintoja „Belaruskalij“ ir jos atstovai iki šiol stengiasi išlaikyti verslo ryšius Lietuvoje“, – teigiama jame.
Žvalgyba vertina, kad baltarusiškų trąšų ir kitos produkcijos eksporto per Lietuvą atnaujinimas keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, o tokio pobūdžio stambius sandorius Aliaksandro Lukašenkos režimas tikriausiai naudotų politiniais tikslais.
„Neatmestina, kad Baltarusijos verslo sandoriais Lietuvoje savo tikslams bandytų pasinaudoti ir Kremlius“, – rašoma grėsmių vertinime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
