Klimato kaita atvėrė Grenlandijos gelmių turtus. Šiandien į juos nusitaikiusi gamtinių išteklių ištroškusi Kinija – nuo šiol kinų darbininkus šioje atokioje saloje bus galima sutikti vis dažniau.
Tarp Arkties ir Atlanto vandenynų esančioje Grenlandijos saloje netrukus prakaitą lieti pradės didžiulę geležies rūdos kasyklą statysiantys kinų darbininkai. Tokiam scenarijui pagrindą suteikė dėl klimato kaitos tirpstantys ledynai, Grenlandijos siekis plėtoti savo ekonomiką bei Kinijos gamtinių išteklių alkis.
Darbininkų antplūdis
Dalinę autonomiją nuo Danijos išsikovojusi Grenlandija šaukiasi užsienio investuotojų, galinčių ir norinčių eksploatuoti milžiniškus gamtinių išteklių telkinius. Didžiosios Britanijos kasybos bendrovė „London Mining“ siekia atidaryti 2,3 mlrd. JAV dolerių (5,9 mlrd. litų) vertės geležies rūdos kasyklą, kurią finansuotų, statytų ir prižiūrėtų kinai. Planuojama, kad didžioji dalis išgautų mineralų bus eksportuojama atgal į Kiniją, kurios sparčiai auganti ekonomika reikalauja nepertraukiamo resursų tiekimo.
Tokius planus palaiko ir pati Grenlandijos vyriausybė – praėjusiais metais salos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį užsienio bendrovėms plėtoti stambius kasybos projektus. Be to, buvo suteikti leidimai darbininkams atvykti iš užsienio šalių. Skaičiuojama, kad minėtam projektui prireiks mažiausiai 2,3 tūkst. Kinijos imigrantų.
Tuo pat metu JAV aliuminio bendrovė „Alcoa“ ketina į salą atgabenti dar 3 tūkst. kinų darbininkų, kurie Grenlandijoje statytų aliuminio lydymo gamyklą ir dvi planuojamas hidroelektrines.
„Grenlandijos visuomenė nėra turtinga. Privalome atrasti naujų, reikšmingų ekonominių veiklų. Akivaizdžiausios galimybės – gamtinių išteklių sektoriuje“, – Kopenhagoje susirinkusiems žurnalistams sakė Grenlandijos ministras pirmininkas Kuupikas Kleistas. Šiuo metu 40 proc. metinių Grenlandijos pajamų sudaro finansinė parama iš Danijos. Likusią dalį sala susirenka iš žvejybos.
Prioritetų neskirsto
Grenlandija, buvusi Danijos kolonija, savarankišką valdymą įgijo 1979 metais. 2009-aisiais sala įgijo dar daugiau autonomijos – Grenlandijai perleista teisė savarankiškai valdyti savo gamtinius išteklius.
Retieji žemės elementai, naudojami kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų naujausių technologijų gamyboje, pavertė Grenlandiją įtampos tarp Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos židiniu. ES paragino Grenlandiją uždrausti kinų vykdomus retųjų metalų projektus, nes Azijos milžinei jau dabar priklauso 95 proc. pasaulinės šių mineralų gavybos.
Nepaisant to, Grenlandijos vyriausybė atmetė ES reikalavimus ir teigė neskirstanti prioritetų dėl retųjų metalų išteklių. „Grenlandija atvira viso pasaulio investicijoms, jei tik investuotojai sutinka su Grenlandijos įstatymais ir reikalavimais“, – kalbėjo K. Kleistas. Skaičiuojama, kad iš vieno salos pietuose esančio telkinio galima būtų išgauti daugiau nei 10 proc. viso pasaulio retųjų metalų.
Bendrovės „Greenland Minerals and Energy“ atliktas tyrimas parodė, kad telkinyje kiekvienais metais būtų galima išgauti per 43 tonas retųjų žemės oksidų ir beveik po 4 tonas urano.
Istorinis pasikeitimas
Būtent urano gavyba kelia daugiausia diskusijų Danijoje, kuri garsėja aplinkosaugos politika. Šių metų pradžioje Danijos parlamentas pritarė urano gavybai ir eksportui iš Grenlandijos. Kvanefjledo telkinyje esančios urano atsargos – penktos pagal dydį pasaulyje ir jų gavyba leistų Danijai tapti viena didžiausių šio radioaktyvaus metalo eksportuotojų.
Uranas dažniausiai naudojamas atominėse elektrinėse ir didelio masto gavyba galėtų pakeisti Danijos poziciją tarptautinėje arenoje. „Tai – milžiniškas karalystės užsienio politikos pasikeitimas, – „EurActiv“ teigė Danijos tarptautinių mokslų instituto ekspertė Cindy Vestergaard. – Jei visiško netoleravimo politika bus panaikinta, Danija taps pasaulinės atominės struktūros, turinčios didžiausią įtaką branduolinei sričiai, dalimi.“
Savo pasipiktinimą Danijos sprendimu išreiškė ir visuomeninės organizacijos „Greenpeace“ atstovai. Anot vieno organizacijos vadovų Madso Flarupo Christenseno, Danijai aktyviai kovojant su atominių elektrinių uždarymu kaimyninėje Švedijoje ar Rytų Europos valstybėse, sprendimas išgauti uraną Grenlandijoje yra visiška „veidmainystė“.
Pavasarį Grenlandijos žaliavų biuras turėtų pateikti ataskaitą dėl urano poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Jei šioje ataskaitoje nebus išskirta didelių problemų, salos parlamentas greičiausiai turėtų pritarti urano gavybai.
Baiminasi Kinijos
Savo ruožtu tarptautiniai ekspertai nerimauja ne tik dėl to, kad susidomėjimas Grenlandija leis Kinijai gauti prieigą prie papildomų gamtinių išteklių klodų, bet kartu suteiks galimybę sutvirtinti geopolitines pozicijas Europoje ir Arkties vandenyno regione. „Jei Grenlandija vieną dieną taps visiškai autonominė ir kartu – nuolatine Arkties tarybos nare, auganti Kinijos įtaka Grenlandijoje gali padėti Pekinui įsigyti įgaliotąjį atstovą sprendžiant Arkties klausimus“, – savo tinklaraštyje perspėja Užsienio santykių tarybos analitikė Paula Briscoe.
Anot jos, Arkties regione Kinija turi tris ambicijas: pretenduoti į savo Arkties gamtinių išteklių dalį, užsitikrinti trumpesnius laivybos kelius iš Ramiojo vandenyno į Atlanto vandenyną ir įgyti teisę į žvejybos plotus bei leidimus atlikinėti mokslinius tyrimus.
„Jei Grenlandija, suviliota investicinių pažadų ir galimybės paankstinti visišką autonomiją nuo Danijos, leisis užvaldoma užsienio kompanijų, Kinija gali išnaudoti savo ekonominę įtaką Pekino naudai“, – svarsto P. Briscoe.
Vis dėlto šie nuogąstavimai nekelia didelio nerimo Grenlandijos vyriausybei. Salos premjeras patikino, kad iš Kinijos atvykstanti darbo jėga nesutrikdys vidaus darbo rinkos, nes tūkstančiams darbininkų už jų pastangas turės būti atlyginta pagal Grenlandijos įstatymus. Nepaisant visko, salos laukia šviesi ateitis. Daug žadančios perspektyvos, neištirtos galimybės, politinis stabilumas ir teigiamas požiūris į kasybos projektus – visos šios savybės leidžia Grenlandijai prisivilioti investuotojus iš viso pasaulio. Pastariesiems suvokus šiuos privalumus ir atsiribojus nuo geopolitinių žaidimų pavyktų iškelti Grenlandijos vardą į pasaulio gamtinių išteklių elitą.
