grenlandija

Antradienį Grenlandijos gyventojai balsavo per vietos rinkimus, slegiami JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimo aneksuoti šią autonominę Danijos teritoriją.  D. Trumpas pareiškė, kad didžiulė Arkties sala reikalinga Jungtinėms Valstijoms dėl jų saugumo ir neatmetė galimybės pasiimti ją jėga. „Mes gausime Grenlandiją. Taip, 100 procentų“, - interviu „NBC News“ sekmadienį sakė D. Trumpas.

Grenlandijos gyventojai antradienį balsuoja vietos valdžios rinkimuose, kurie vyksta JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant aneksuoti šią autonominę Danijos valdą. D. Trumpas tvirtina, kad ši didžiulė Arkties sala reikalinga Jungtinių Valstijų saugumui, ir atsisakė atmesti galimybę perimti ją jėga. „Mes gausime Grenlandiją. Taip, 100 procentų“, – sekmadienį interviu televizijai „NBC News“ sakė D. Trumpas.

Naujasis Grenlandijos premjeras sekmadienį pareiškė, kad Grenlandija, kuri Danijos autonominė teritorija, dėl savo ateities spręs pati ir netaps Jungtinių Valstijų dalimi, nors išteklių turtingos salos ir toliau aktyviai siekia Donaldas Trumpas. „Prezidentas D. Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos „gaus Grenlandiją“. Leiskite aiškiai pasakyti: Jungtinės Valstijos Grenlandijos negaus. Mes niekam nepriklausome.

Danija šeštadienį išsakė nepasitenkinimą Jungtinių Valstijų viceprezidento J. D. Vance'o tonu po to, kai jis per vizitą Grenlandijoje apkaltino Kopenhagą nepakankamai investuojant į šią Danijos teritoriją. „Esame atviri kritikai, tačiau, pasakysiu atvirai, mums nepatinka tonas, kuriuo ji išsakoma.

Vašingtonas nemano, kad susitarimui su Grenlandija sudaryti prireiks panaudoti jėgą, penktadienį pareiškė į salą atvykęs JAV viceprezidentas J. D. Vance’as. „Nemanome, kad kada nors prireiks karinės jėgos. Manome, kad tai logiška“, – per spaudos konferenciją Grenlandijos šiaurės vakaruose esančioje Pitufiko kosminėje bazėje sakė J.D. Vance’as. Jis pridūrė tikįs, kad Donaldui Trumpui pavyks susitarti su Grenlandija.

JAV viceprezidentas J. D. Vance’as penktadienį nusileido Grenlandijoje, kur ketina apsilankyti vienoje karinėje bazėje. Kopenhaga ir Nukas jo apsilankymą laiko provokacija, kadangi prezidentas Donaldas Trumpas siekia aneksuoti šią Danijos teritoriją. Delegacija, kurią, be kita ko, sudaro patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Waltzas ir energetikos sekretorius Chrisas Wrightas, nusileido Pitufiko kosminėje bazėje Grenlandijos šiaurės vakaruose 12.52 val.

Grenlandijos – Danijos autonominės valdos, kurios trokšta JAV prezidentas Donaldas Trumpas – politiniai lyderiai susitarė suformuoti plačią keturių partijų vyriausybę, kad „atlaikytų didelį Jungtinių Valstijų spaudimą“, penktadienį pareiškė naujasis ministras pirmininkas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų planus aneksuoti Grenlandiją laiko „rimtais“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant perimti šios Danijos salos kontrolę. „Kalbame apie rimtus Amerikos pusės planus dėl Grenlandijos. Šie planai turi senas istorines šaknis“, – Arkties forume šiauriniame Murmansko mieste tvirtino V. Putinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį vėl pakartojo savo pretenzijas į Grenlandiją, prieš prieštaringai vertinamą viceprezidento J. D. Vance'o vizitą pareiškęs, kad ši sala reikalinga Jungtinėms Valstijoms dėl tarptautinio saugumo „Grenlandija mums reikalinga dėl tarptautinio saugumo. Ji mums reikalinga. Mes turime ją turėti“, – sakė D. Trumpas tinklalaidininkui Vince'ui Coglianese'ui. „Nenoriu taip sakyti, bet mes ją turėsime turėti“, – teigė JAV vadovas.

Mažiau nei penktadalis JAV gyventojų pritaria Kanados ir Grenlandijos aneksijai. Tai rodo „Yahoo News“/„YouGov“ apklausos rezultatai, praneša portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „The Hill“. 17 proc. suaugusių amerikiečių yra už tai, kad Kanada taptų 51-ąja JAV valstija – šią idėją prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą iškėlė po pergalės 2024 m. rinkimuose. Daugiau nei pusė respondentų – 57 proc. – yra prieš galimą JAV teritorijos plėtrą, o 26 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Danijos užsienio reikalų ministras trečiadienį palankiai įvertino Vašingtono sprendimą apriboti JAV delegacijos apsilankymą Grenlandijoje, ankstesniems planams sulaukus kritikos. „Manau, labai teigiamai vertintina tai, kad amerikiečiai atšaukė savo vizitą tarp Grenlandijos visuomenės. Jie aplankys tik savo bazę Pitufike, ir mes neturime nieko prieš“, – visuomeniniam transliuotojui DR sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad planuojamu Jungtinių Valstijų delegacijos vizitu Grenlandijoje – Danijos teritorijoje, kurios trokšta JAV prezidentas Donaldas Trumpas – daromas „nepriimtinas spaudimas“ tiek šiai teritorijai, tiek jos šaliai.

Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede pirmadienį apkaltino Vašingtoną kišimusi į salos politinius reikalus šią savaitę vyksiančiu Amerikos delegacijos vizitu šioje Danijos teritorijoje, kurios taip nori JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Kadenciją baigiantis Grenlandijos premjeras Mute Egede pirmadienį apkaltino Vašingtoną kišimusi į salos politinius reikalus. Kaltinimas susijęs su šią savaitę planuojamu JAV delegacijos apsilankymu Grenlandijoje. Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį Donaldas Trumpas tvirtina, kad norėtų prijungti Grenlandiją prie JAV ir net pareiškė, kad svarstytų galimybę dėl to panaudoti karinę jėgą.

JAV viceprezidento J. D. Vance'o žmona Usha Vance lankysis Grenlandijoje. JAV delegaciją, siunčiamą į Grenlandiją, jos ministras pirmininkas Mute B. Egede pavadino „labai agresyvia“, rašo „The New York Times“. JAV delegacijoje bus U. Vance, JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelis Waltzas. Panašu, kad M. B. Egede labiausiai įsižeidė dėl M. Waltzo planų Grenlandijoje.

Grenlandija, kurios taip nori JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vėl sulauks svečių iš Vašingtono. Praėjus keliems mėnesiams po to, kai čia apsilankė prezidento sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis, dabar į didžiausią pasaulio salą vyks JAV viceprezidento J. D. Vance‘o žmona Usha Vance, pranešė Baltieji rūmai. Žiniasklaidos pranešimais, kelionę į Grenlandiją planuoja ir D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas penktadienį atmetė naujus JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarus apie Grenlandijos aneksavimą ir sakė, kad šios autonominės Danijos valdos negali perimti kita šalis. „Jei pažiūrėtumėte į NATO sutartį, JT (Jungtinių Tautų) chartiją ar tarptautinę teisę, (pamatytumėte, kad) Grenlandijos negalima aneksuoti“, – sakė jis reporteriams.

Kadenciją baigiantis Grenlandijos premjeras Mute Egede ketvirtadienį pareiškė šaukiantis partijų lyderių susitikimą, kad kartu atmestų JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadą perimti salą, perspėdamas: „Gana yra gana.“ D. Trumpas anksčiau ketvirtadienį ir vėl pareiškė norįs aneksuoti Grenlandiją – Danijos autonominę teritoriją – „tarptautinio saugumo labui“. „Šį kartą turime griežčiau atstumti Trumpą. Žmonės nebegali toliau mūsų negerbti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Egede.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad nori užvaldyti Grenlandiją, yra labai nenuspėjamas, pirmadienį, autonomiją turinčios Danijos teritorijos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų išvakarėse, pareiškė salos premjeras.  „Yra pasaulio tvarka, kuri yra griaunama daugelyje frontų, ir JAV prezidentas, kuris yra labai nenuspėjamas, todėl žmonės jaučiasi nesaugūs“, – Danijos visuomeniniam radijui sakė ministras pirmininkas Mute Egede.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese pristatė jau ne kartą girdėtus tikslus beveik dvi valandas trukusioje kalboje. Skambūs pasisakymai ir jo retorika kai kurių ekspertų nenustebino, tačiau jie vis tiek turėjo ką paakcentuoti.  Viešųjų ryšių ekspertas, duomenų analizės „Repsense“ vadovas ir JAV reikalų žinovas Mykolas Katkus teigė, kad D. Trumpui su savo kalba pavyko visus išgąsdinti. Prezidento pasisakymai buvo nukreipti į Džo Baideną.

Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede trečiadienį sakė, kad jo žmonės nenori jungtis prie JAV, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui pažadėjus „vienaip ar kitaip“ perimti šią Danijos autonominę teritoriją. „Nenorime būti amerikiečiai ar danai (...). Esame grenlandai. Amerikiečiai ir jų lyderis turi tai suprasti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Egede, likus šešioms dienoms iki Grenlandijos parlamento rinkimų. „Mes neparduodami ir mūsų negalima tiesiog perimti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje antradienį pakartojo norįs perimti Grenlandijos kontrolę, tačiau leido suprasti, kad tai bus jų pasirinkimas, rašo CNN. Vos paminėjus šią salą, Kongrese pasigirdo juokas. „Vienaip ar kitaip, mes ją gausime" „Mes tvirtai remiame jūsų teisę patiems spręsti savo ateitį, ir jei jūs pasirinksite, mes jus sveikiname Jungtinėse Amerikos Valstijose.

NATO šalys, reaguodamos į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus panaudoti šios šalies kariuomenę Danijos salai, aptarė galimybę dislokuoti karius Grenlandijoje, rašo „The Telegraph“. Kaip „The Telegraph“ teigė šaltiniai, susiję su diplomatija, Vokietija buvo viena iš dešimčių Europos sąjungininkių, kurios neoficialiai tarėsi dėl to, ką NATO pajėgos darytų, jei JAV prezidento grasinimai visgi būtų įgyvendinami.

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjęs, Lietuvos garbės konsulas, daktaras Jonas Prunskis yra sukaupęs patirtį ne tik dirbdamas gydytoju, bet ir anksčiau užimdamas svarbias pareigas Baltuosiuose rūmuose. Jis naujienų portalui tv3.lt davė interviu, kuriame pasidalino, koks iš tikrųjų yra dabartinis JAV (Jungtinių Amerikos valstijų) prezidentas, kokios baigties tikėtis Rusijos karo Ukrainoje ir kokia ateitis, jo manymu, laukia visos Europos bei Lietuvos piliečių.

Grenlandija, pastaruoju metu sulaukusi dėmesio dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pastabų, esą JAV gali siekti perimti šios teritorijos kontrolę, kovo 11 dieną rinks naują parlamentą. Parlamento nariai sostinėje Nuke antradienį pritarė premjero Múte Egede pasiūlymui paankstinti rinkimus ir surengti juos kovo 11 dieną, o ne balandžio pradžioje, kaip buvo planuojama. Savo „Facebook“ įraše M. Egede pabrėžė situacijos rimtumą, sakydamas, kad šalis „išgyvena rimtą laikotarpį.

Į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimų dėl planų prisijungti Grenlandiją Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nėra linkęs sugrėsminti ir sako – tai tėra Vašingtono derybinė pozicija. Tiesa, socialdemokratas pabrėžia – Lietuva šių JAV ir Danijos ginčų kontekste remia teisės viršenybės principus bei taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. „Mano įsitikinimu, tai yra tam tikra derybinė pozicija.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui kalbant apie planus prisijungti Grenlandiją, naujasis valstybės sekretorius Marcas Rubio pareiškė, kad jo svarstymai yra rimti. „Tai ne pokštas“, – sakė jis interviu stočiai „SiriusXM Radio“. Tačiau M. Rubio pridūrė, kad D. Trumpas Danijai priklausančią milžinišką salą ketina nupirkti – o ne jėga prijungti ją prie Jungtinių Valstijų. „Prezidentas D. Trumpas paaiškino, ką nori daryti – tai yra ją (salą) nupirkti“, – kalbėjo M. Rubio.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog JAV ir Danijos ginče dėl Grenlandijos Lietuva nesirenka nė vienos pusės, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – tokia skubotai ar neapgalvotai pareikšta neutrali pozicija „neduoda ramybės“. Anot Seimo vicepirmininkės, Lietuva turi išlaikyti principingą poziciją dėl pagarbos tarptautinei teisei ir jos viršenybei.

Į tai, kad JAV prezidentas D. Trumpas yra pasiryžęs užimti Grenlandijos salą, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sureagavo ten gyvenanti lietuvė. Ji taip pat daugiau papasakojo apie šios salos infrastruktūrą, gyventojų siekį nepriklausomybės ir jų kultūrą. Lietuvė Inesa Matuliauskaitė papasakojo, kuo ji užsiima, gyvendama ir dirbdama Grenlandijoje. Ji atskleidė, kokie orai vyrauja šiltuoju ir šaltuoju metų laiku bei tendencijas gyvenant ten.

Nepaisant Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo grasinimų iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva nesirenka nei vienos pusės. „Lietuva nesirenka nei vienos pusės.

Viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad 85 proc. Grenlandijos gyventojų nepritaria prisijungimui prie JAV, nors Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, jog žmonės ten to nori. Apklausą Danijos laikraščio „Berlingske“ užsakymu surengė sociologijos kompanija „Verian“, praneša DW. Tik 6 proc. Grenlandijos gyventojų yra už prisijungimą prie JAV, 9 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, o 85 proc. nenori tapti Jungtinių Valstijų dalimi.

Danijos ministrė pirmininkė antradienį pareiškė, kad nėra jokios karinės grėsmės nei Grenlandijai, nei Danijai, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti danų autonominę teritoriją. „Neturiu jokio pagrindo manyti, kad Grenlandijai ar Danijai kyla karinė grėsmė“, – po susitikimo su Europos lyderiais žurnalistams sakė Mette Frederiksen.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant užimti Grenlandiją, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą. D. Trumpas yra pareiškęs norą, kad ši Arkties vandenyno sala, kurioje, kaip manoma, yra gausu mineralų ir naftos išteklių, taptų Jungtinių Valstijų dalimi.

Žmones iki šiol stebina JAV prezidento Donaldo Trumpo siekimas prie JAV prijungti Grenlandijos salą, kuri priklauso Danijos valstybei. Ekspertai įvardijo, ką reiškia toks D. Trumpo mąstymas, kokie jo motyvai ir ar nesutarimo atveju gali eskaluotis rimtesnis konfliktas tarp JAV ir Danijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį susitiko, taip pademonstruodami vienybę po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą prabilo apie savo užmojus dėl Grenlandijos. D. Trumpas yra pareiškęs norintis, kad ši Arkties sala, kurioje, kaip manoma, glūdi didžiulės nepanaudotos mineralų ir naftos atsargos, taptų Jungtinių Valstijų dalimi.

Diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška feisbuke išreiškė nuomonę apie Donaldo Trumpo skambiąją užsienio politiką ir mūsų visų ateitį. Jo viena pagrindinių išrašytų minčių buvo, jog ilgalaikėje perspektyvoje gali tekti Lietuvai rinktis tarp dviejų pusių: būti po JAV sparnu ar remti Ukrainą. Kaip A. Januška rašė savo feisbuke, dėl karo Ukrainoje padėties ir galimų derybų kyla tiek pat vilties, kiek ir nerimo.

Danijos premjerė teigė, jog Šiaurės šalių lyderiai, susitikę savaitgalį, dar kartą pabrėžė savo vienybę gynybos klausimais, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus norą perimti Grenlandiją. Premjerė Mette Frederiksen sakė, kad sekmadienį susitiko su savo kolegomis regione aptarti gynybos ir saugumo, ir kad jie visi suvokė situacijos rimtumą. Grenlandijos – Danijos autonominės valdos – pavadinimo ji nepaminėjo.

Prezidento Donaldo Trumpo keičiama Amerikos politika susirūpinimą kelia ir šioje Atlanto pusėje. D. Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungai už tai, kad mes perkame per mažai amerikietiškų automobilių ir žemės ūkio produktų. Kaip ir nepakankamai investuojame į gynybą. Su dalimi D. Trumpo pareiškimų Europos politikai sutinka, su kitais – ne.

Danijos liaudies partijos atstovas Europarlemente viešai „pasiuntė“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl šio ketinimų nusipirkti ar kitais būdais įgyti Grenlandijos salą, kuri priklauso Danijai. „Ponas Trumpai, atsip*skite“: danų kraštutinių dešiniųjų partijos narys Andersas Vinstenas viešai sureagavo į neseniai pareigas pradėjusio eiti JAV prezidento Donaldo Trumpo ketinimus pasigviešti Grenlandiją. „Grenlandija buvo danų pastaruosius 800 metų, kas dukart viršija JAV egzistavimo laiką.

Grenlandijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Danijos autonominė teritorija nori pati pasirūpinti savo ateitimi ir nenori tapti amerikietiška, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) vėl pareiškus, kad jis nori perimti salos kontrolę. Pirmadienį pareigas pradėjęs eiti D. Trumpas sausio pradžioje pakurstė susirūpinimą, kai atsisakė atmesti karinės intervencijos galimybę, kad Panamos kanalas ir Grenlandija būtų kontroliuojami Jungtinių Valstijų.

Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede pirmadienį pareiškė, kad ši Danijos autonominė valda yra pasirengusi užmegzti glaudesnius ryšius su JAV, nurodė salos transliuotojas.  Tačiau premjeras neužsiminė, kad Grenlandija sutiktų su išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo noru perimti jos kontrolę.

Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranoko pats save: viešai spaudos konferencijoje Floridoje pristatė savo imperialistinius planus perimti Grenlandiją iš Danijos, Panamos kanalą, o Kanadai siūlo tapti Amerikos valstija. Maža to, Trumpas Meksikos įlanką žada pervadinti Amerikos įlanka ir tikina, esą šie planai užtikrintų laisvojo pasaulio saugumą.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pasisakė apie paskutiniu metu garsiai nuaidėjusius būsimo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius prie JAV prijungti Kanadą, Grenlandiją ir Panamos kanalą. Tiesa, D. Šakalienė tvirtina, kad iki tol, kol D. Trumpas netapo prezidentu, pasakyti, ar šios jo kalbos yra realios, – sunku.

Išrinktasis JAV prezidentas pareiškė, kad susitarimas dėl Grenlandijos, kuriam griežtai priešinasi Danija, prijungimo prie Jungtinių Valstijų turėtų būti tęsiamas, ir paragino salą paversti „vėl didžia“. Vėliau per spaudos konferenciją Mar-a-Lage D. Trumpas sakė, kad Danija turėtų perduoti Grenlandiją JAV, kad apsaugotų „laisvąjį pasaulį“, įskaitant nuo Kinijos ir Rusijos laivų, ir neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą salos kontrolei įgyti.

Kai kuriose Grenlandijos dalyse temperatūra yra aukštesnė nei per pastaruosius 1000 metų, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš tyrimo, kuriame sąlygos atkurtos atlikus giluminius gręžinius ledo skyde, autorių. „Tai patvirtina blogas naujienas, kurias, deja, jau žinome... Akivaizdu, kad turime kontroliuoti šį atšilimą, kad sustabdytume Grenlandijos ledo skydo tirpimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kopenhagos universiteto klimato fizikos docentas Bo Mollesoe Vintheris.

Gruodžio pabaigoje Ukraina užgožė kitą svarbų JAV strateginį sprendimą – skirti lėšų Tulės karinės bazės Grenlandijoje išlaikymui. Galios valstybėms – JAV, Rusijai ir Kinijai – vis labiau konkuruojant dėl Arkties įsisavinimo šis karinis aerodromas tampa didelės strateginės reikšmės objektu, leisiančiu ne tik laiku susekti galimą balistinių raketų paleidimą, tačiau ir kitų šalių veiklą Arktyje.

Grenlandijos mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad ledynmečio nuosėdose rado dviejų milijonų metų senumo, t. y. seniausią kada nors išgautą DNR ir taip atvėrė naują skyrių paleogenetikoje.  „Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas.

Pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją – mokslininkai aukščiausiame Grenlandijos taške fiksavo lietų. Iškrito milijardai tonų lietaus. Mokslininkai sunerimę – klimatas Grenlandijoje nenumaldomai šyla – o prieš kelias savaites ten ištirpo tiek ledo, kad užtektų paskandinti visą Lietuvą. Keturi penktadaliai didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – padengti ledu.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.