„Kaip šalis, turime tikrai žinoti, ar yra gamtinių dujų atsargų, kurias galima eksploatuoti. Tikrai tai sužinosime 2023 metų pabaigoje“, – teigė ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, apsilankęs valstybinėje angliavandenilių išteklių valdymo įmonėje Atėnuose.
„Esama ženklų <...> dėl kurių esame atsargiai optimistiški“, – teigė premjeras.
K. Micotakis pažymėjo, kad didžiausią susidomėjimą kelia dvi Jonijos jūros zonos, dvi zonos į pietvakarius nuo Kretos, ir viena – Kiparisijos įlankoje.
Jis pridūrė, kad šeštoji ketinama žvalgyti vieta yra sausumoje, šiaurės vakarų Epyro regione.
Praėjusią savaitę Graikijos vyriausybė pareiškė, kad per ateinančius dvejus metus padvigubins lignito – rusvųjų anglių – gavybą, nepaisant jų lemiamos taršos, nes Atėnai siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Graikija iš Rusijos gauna 40 proc. jai reikalingų gamtinių dujų. Nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį šalis ėmė ieškoti alternatyvų reikiamam tiekimui užsitikrinti.
Aplinkosaugos grupės kritikavo energijos išteklių žvalgymą Vakarų Graikijos teritorijose, kur yra pagrindinės banginių, vėžlių ir delfinų, įskaitant saugomas rūšis, buveinės.
Gamtosaugininkai teigia, kad seisminiai tyrimai, kurie yra neatskiriama tyrinėjimo dalis, gali pakenkti jūros gyvūnų klausai ir sukelti stresą.
Penkiolika aplinkosaugos grupių vasarį paragino sustabdyti tyrimus, kai keli tikrieji snapuočiai – snapuotųjų banginių šeimos atstovai – buvo išplauti į Graikijos pakrantę.
