„Swedbank“ vadovas ir valdybos pirmininkas Lietuvoje Antanas Danys diskusijoje aiškino, kad norint kažko pasiekti Lietuvoje galima tik mėginant kažką daryti ir gilinantis į konkrečią sritį – net nesvarbu, kokią sritį pasirinksime, svarbiausia – pastangos.
„Šiandieną Baltijos šalyse populiariausi prekės ženklai yra „Google“, „Skype“, „Facebook“. Jie visi atsirado per mažiau nei dešimtmetį. Gyvename tokiu metu, kai senos normos yra labai greitai keičiamos, – kalbėjo A. Danys. – Jei įžengi į kokią nors sritį ir į ją pastoviai giliniesi, gali kažko pasiekti. Mūsų skirtumas nuo Kalifornijos (kur įsikūręs Silicio slėnis – red. past.), kad mes norime viską padaryti tobulai ir bijome suklysti, o juk tik klystant galima kažko išmokti.“
A. Danys pateikė ir kelis prieštaringus skaičius. Vienas jų – nuo 1995 m. iki dabar Lietuva yra sparčiausiai Europos Sąjungoje auganti valstybė tiek pagal bendrąjį vidaus produktą, tiek pagal darbo našumą. Tačiau yra ir dar vienas neįprastas rodiklis – Lietuvos gyventojai beveik visada įsitikinę, kad gyvenimas blogės. „Nuo 1995 m. mes kas ketvirtį matuojame ir vartotojų lūkesčius, tai tik 2007 m. antras ketvirtis buvo tas, kai daugiau nei pusė žmonių galvojo, kad gyvenimas Lietuvoje gerės. Keista, gyvenimo kokybė gerėja greičiau nei Europoje, o mes manome, kad jis po metų bus blogesnis nei iki šiol buvo“, – šyptelėjo A. Danys.
Pasak jo, tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje žmonės mano, jog jų gyvenimo gerovę lemia valdžia ir svarbiausia yra suprasti, kad ne nuo valdžios, o nuo mūsų pačių priklauso gyvenimo kokybė.
Gali kiekvienas
Teisininkas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous Lithuania“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus ragino Lietuvos jaunimą naudotis atsiveriančiomis neribotomis galimybėmis – mat dabar gyvename naujame, nepriklausomame pasaulyje, kuriame statomi ekonominiai ir politiniai naujojo gyvenimo pamatai. Esą valstybė neturi patyrusių žmonių, kuriais galėtų pasitikėti, todėl atsiveria puikios galimybės jaunimui, kurių Vakarų valstybėse nėra.
„Labai daug jaunų žmonių dalyvauja sprendžiant svarbiausius Lietuvos visuomeninius klausimus – Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ministro patarėjas, viceministrai, konkurencijos tarybos pirmininkas – niekur pasaulyje taip negali būti, kad žmonės, kartais jauni ir kartais nesubrendę, dalyvautų ekonominiame, politiniame šalies gyvenime. Tai tikrai yra galimybių šalis ir kiekvienas, kas turi kompetenciją ir išmintį įgyja greičiau už kitus, ją gali pritaikyti“, – sakė jis,
Tarsi mažame kaime
Susirinkę diskusijoje taip pat svarstė, kaip užsienyje gyvenančius lietuvius galima būtų įtraukti į Lietuvos ekonominį ir politinį gyvenimą. Anot Kristian Kaas Mortensen, „Baltic Institute of Corporate Governance“ (Bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse) prezidento, viena iš problemų, su kuria susiduria verslas tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva – priklausomybė nuo interesų. Esą kai didelėms bendrovėms reikia rasti visiškai nepriklausomus savininkus susiduriame su problema – visi vieni kitus čia pažįsta, esame tarsi mažame kaime ir išlikti nepriklausomiems būna labai sunku. O šioje vietoje puikiai pasitarnauti galėtų Globalios Lietuvos lyderiai.
„Jūs galėtumėte užsienyje gyvenančius lietuvius padaryti tų bendrovių vadovais: jie būtų lygūs visiems esantiems Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu turėtų didesnį nepriklausomybės skonį ir didesnę tarptautinę patirtį, kuria galėtų pasidalinti“, – sakė K.K. Mortensen.
Jis taip pat pagyrė ir ankstesnę Lietuvos vyriausybę už darbą į didelių valstybinių bendrovių veiklos darbą įtraukiant ir privačių įmonių savininkus, kuris jau davė daug teigiamų rezultatų – šiemet pradėta keisti ir steigti kai kurių bendrovių valdybas, įtraukta ir tarptautinių stebėtojų. Vakarietišku pavyzdžiu pasekė ir „Achema“, įkurdama nepriklausomą valdybą.
Lietuva – patraukli vasarą
Kalifornijos universiteto profesorius, mokslininkas, informatikas Algirdas Avižienis, renginyje gavęs apdovanojimą už mokslo pasiekimus, pabrėžė, kad ypatingai svarbu išvykusius pakviesti atvykti į Lietuvą – esą ne kartą yra nutikę, kad atvažiavusieji čia nesulaukė dėmesio ir nusivylę išvyko atgal.
„Pagrindinis reikalas yra išlaikyti mokslininkus surištus su Lietuva. Jie čia neras tokių laboratorijų, kokios yra užsienyje, tačiau yra įvairių galimybių – pavyzdžiui, Lietuva yra patraukli vasarą ir mokslininkai galėtų atvykti į Lietuvą šiltuoju metų laiku, o jų keliones galėtų finansuoti įvairios bendrovės, - pasakojo A. Avižienis. – Jie užsienyje dirba, kuria, gyvena, tačiau svarbiausia, kad jų širdis būtų Lietuvoje, o dėl to reikia pasistengi.“
