Gerų vadovų Lietuvoje trūksta, tikina ekspertai. Tam, kad juos sumedžiotų, įmonės kartais ryžtasi mokėti ne tik didelius atlyginimus vadovams, bet ir baudas konkurentams už jų perpirkimą. O pačių galvų medžiotojų – vadovų paieškos ekspertų – požiūris į „medžioklę“ skiriasi kaip diena ir naktis.
Tiesioginės personalo paieškos ir atrankos įmonės „Friisberg & partners“ konsultantė Nijolė Kelpšaitė, klausiama apie galvų medžioklę, iškart pertraukė ir pataisė: „Galvų medžioklė yra tada, kai gyvulys suviliojamas, įvaromas į kampą ir nušaunamas. Mes tokio termino nevartojame, nes užsiimame vadovų paieška, o ne medžiokle.“ Pasak pašnekovės, galvų medžiokle įmonės siekia iš konkurentų nuvilioti vadovus ir konkurentams pakenkti. Ji pateikia ir pavyzdį: vadovas pereina į kitą įmonę ir iš jos atsineša klientų duomenų bazę, o ši atitenka konkurentams. Todėl N. Kelpšaitė tikina, kad jai priimtinesnis terminas – vadovų paieška, nes jis apibūdina etišką vadovų paiešką. „Mes siekiame ne kam nors pakenkti, o pasiekti visiems naudingą susitarimą, dirbame pagal etikos principus“, – sakė N. Kelpšaitė.
Nuomonės nesutapo
Su nuomone, kad galvų medžiokle siekiama pakenkti konkurentams, nesutiko įmonės „Personalo valdymo inovacijos“ savininkas ir žmogiškųjų išteklių ekspertas Jonas Marcinkus. Pasak jo, dabar įprasta, kad įmonės apsisaugo su vadovais sudarydamos konfidencialumo sutartis arba dažnai toje pačioje rinkoje dirbančios bendrovės susitaria, kad vadovų viena iš kitos nuvilioti nemėgins, todėl kalbėti apie neigiamą galvų medžioklės poveikį konkurentams nederėtų.
„Įsivaizduokite atvejį, panašų į „Snoro“: įmonė bankrutuoja ir ją reikia staigiai atgaivinti, – pasakojo J. Marcinkus. – Arba vienos įmonės vadovas nusprendžia metus pakeliauti ir nedirbti. Ką tada daryti? Vienintelė galimybė lieka samdyti vadovą iš konkurentų įmonės. Juk išmokyti naują žmogų gali užtrukti ir iki metų, o verslas nestovi vietoje.“ Pasak pašnekovo, įmonės tokiais atvejais yra pasiryžusios sumokėti milžiniškus pinigus, kad gautų gerą vadovą, o Lietuvoje kai kuriose rinkose jų esą tik vienetai. J. Marcinkus ir pats pamena atvejį, kai viena Lietuvos įmonė konkurentams sumokėjo didelę baudą, kad tik perpirktų vadovą.
Medžioklė teikia pasitenkinimą
„Prasidėjus sunkmečiui maždaug pusė visų sėkmingų įmonių vadovų atsidūrė gatvėje. Kai kurie iš jų buvo priversti pagal skelbimus ieškotis vadybininko darbo“, – prisiminė J. Marcinkus ir pridūrė, kad pastaraisiais metais galvų medžioklė Lietuvoje beveik neegzistavo, esą tik dabar matyti šioks toks pagyvėjimas.
J. Marcinkaus teigimu, posakis „galvų medžioklė“ suprantama neteisingai: esą galvų medžiokle vadovo paiešką reikėtų vadinti tuomet, kai kandidatą reikia surasti, įkalbėti ar įtikinti dirbti, o ne paprasčiausiai pasiūlyti pereiti iš konkurentų įmonės, kaip tai suprantama Lietuvoje.
„Mane galvų medžioklė veža, tai yra nepaprastai įdomus procesas, – atviravo J. Marcinkus. – Juk kiekvienas vyras turi medžiotojo instinktą, o kai pasieki tikslą – „galvą sumedžioji“ – ir vadovas pagaliau sutinka su tavo pasiūlymu, jauti nepaprastą pasitenkinimą.“
Lietuvius vertina
Tarptautinės vadovų paieškos įmonės „Amrop“ direktorius Audrius Šošas, paklaustas, kuo skiriasi terminai „galvų medžioklė“ ir „vadovų paieška“, atsakė, kad jie reiškia visiškai tą patį: „galvų medžioklė“ tėra žargonas, o iš tikrųjų ir Lietuvoje, ir užsienyje šie terminai skirti vadovų paieškai apibūdinti. Pasak pašnekovo, atliekant vadovų paiešką turi būti pasiektas susitarimas su abiem pusėmis, o pervilioti vadovus iš vienos bendrovės į kitą niekam nenaudinga: „Įkalbinėti vadovą pereiti į kitą įmonę yra klaida. Žmogus pats turi būti motyvuotas ir norėti dirbti. Jeigu jis bus įkalbėtas, didelė tikimybė, kad po kurio laiko vadovas nusivils pats arba nuvils jį darbinusią įmonę, nes nesutaps lūkesčiai.
A. Šošas pabrėžė, kad reikalavimai vadovams nuolat auga – esą verslai plėtojami sparčiai ir dinamiškai, o vadovai įgūdžių plėtoti tolygiai su verslais nespėjama.
Mūsų šalies vadovai, eksperto nuomone, dėl kompetencijų pasaulyje yra vertinami: „Lietuvos vadovai greitai mokosi ir siekia progreso, todėl pasaulyje vertinami gerai. Mūsų šalyje vadovų mokymosi procesas per pastaruosius metus buvo intensyvesnis negu stabiliose rinkose, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, nes pas mus bendrasis vidaus produktas pakilimo metais augo dviženkliais skaičiais, o jie tokio augimo neturėjo. Ypač stipri yra vadovų karta, kuriai dabar per keturiasdešimt.“
Samdyti nesiryžta
Vadovų paieška užsiimančios įmonės „Search Group“ direktoriaus Šarūno Dyburio teigimu, šiuo metu didesnių pokyčių vadovų paieškos rinkoje nematyti, tačiau jeigu ekonominė padėtis kiek pagerėtų, naujų vadovų poreikis išaugtų: „Graikijos krizė sustabdė įmones nuo vadovų paieškų, tačiau daug bendrovių vis dar turi plėtros planų, kuriems įgyvendinti bus reikalingi nauji vadovai. Jos laukia geresnės ekonominės situacijos.“
Š. Dyburis pasakojo, kad sunkmečiu nauji vadovai kartais buvo samdomi atlikti tam tikras užduotis konkrečiam laikotarpiui, pavyzdžiui, kai reikėdavo priimti nepopuliarius sprendimus – atleisti dalį darbuotojų ar mažinti atlyginimus.„Didžiąją dalį vadovų į kitas įmones pereiti skatina finansinės galimybės, tačiau pasiekus tam tikrą lygį svarbiau tampa kompetencijos panaudojimas, – pasakojo Š. Dyburis. – Kuo aukštesnė pozicija, tuo daugiau vadovo reikalavimų įmonei reikia patenkinti. Jei reikia persikelti į kitą miestą, įmonė gali organizuoti persikraustymą, pasirūpinti nauju būstu ar automobiliu. Tačiau yra buvę atvejų, kad vadovas pereina į kitą įmonę tik todėl, kad jam paprasčiau važiuoti darbą.“
Faktai: Vadovai
Lietuvos įmonių vadovų amžiaus vidurkis vidutiniškai siekia 43 metus, o Europoje – 53.
Naują vadovą surasti įmonei gali kainuoti 15–30 procentų jo metinio uždarbio.
Lietuvoje vadovas įmonei vadovauja vidutiniškai 6 metus.
Paulius Grinkevičius
