medžioklė

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pakeitimus, kurie leis medžiotojams paveldėti fiziniam asmeniui priklausiusius medžioklės plotus. Už Medžioklės įstatymo pakeitimo projektą priėmimo stadijoje balsavo 86, susilaikė – 7, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Kaip rašoma įstatymo projekte, pakeitimais nustatoma, kad mirus medžioklės plotų naudotojui, turinčiam leidimą, naujas galėtų būti išduotas jo įpėdiniams.

Seimas ėmėsi svarstyti siūlymą, kuriuo siekiama nustatyti tvarką, kaip visuomenės poreikiams paimami medžioklės plotai gali būti kompensuojami. Liberalai aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Romualdas Vaitkus, Ričardas Juška ir konservatorius Jonas Gudauskas siūlo Medžioklės įstatymą papildyti nuostata, kad įkūrus poligonus teisę juose medžioti praradusiems žmonėms būtų be konkurso skiriamas medžioklės plotas neturintis naudotojo, profesionalios medžioklės plotas ar mokslo ir mokymo medžioklės...

Lietuvos avių augintojai nebesusidoroja su jų gyvūnus pjaunančiais vilkais. Anot jų, Lietuvoje iškirsta per daug miškų, todėl žolėdžiai gyvūnai maisto ieško ūkių laukuose, o vilkai renkasi medžioti lėčiau bėgančias aptvertas aveles. Augintojai sako, kad vilkai daro ne tik finansinę žalą verslui, bet ir emocinę žalą ūkininkams, todėl mažėja avių ūkių. Anot jų, norint išgelbėti ūkius būtina imtis veiksmų – atsodinti miškus, mažinti vilkų populiaciją.

Vyriausybė nutarė nepalaikyti siūlymo, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti.  Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos išvadai nepritarti tai numatančioms Seimo nario, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Kęstučio Mažeikos inicijuotoms Medžioklės įstatymo pataisoms.

Padvigubėjus tauriųjų elnių populiacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas panaikino šių gyvūnų medžioklės limitą ir pailgino jų medžioklės sezoną. „Dėl didelės žalos miškui, pasėliams ir nuolatinio limitų neišnaudojimo, tauriųjų elnių patinų medžioklės sezonas pailgintas mėnesiu – iki vasario 28 dienos“, – ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Kauno rajono ūkininkai skaičiuoja stumbrų padarytą žalą. Jų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia per 300. Valdžia žada nuostolius kompensuoti, tačiau ilgalaikių sprendimų, ką daryti su šia problema, neranda. Kokių priemonių reiktų imtis dėl stumbrų populiacijos kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ su aplinkos viceministru Kęstučiu Šetkumi ir ūkininku iš Kauno rajono Nikolajumi Dubnikovu.

Padvigubėjus tauriųjų elnių populiacijai Aplinkos ministerija svarsto atsisakyti šių gyvūnų medžioklės limito. Anot jos, jau parengti aplinkos ministro įsakymo dėl būsimo kanopinių žvėrių medžioklės limitų per 2024–2025 metų medžioklės sezoną bei Medžioklės teritorijoje taisyklių pakeitimo projektai. Juose ir siūloma atsisakyti tauriųjų elnių medžioklės limito.

Rusijoje VIP medžiotojais save vadina tie asmenys, kurie vis dažniau renkasi medžioti visoje šalyje saugomus gyvūnus. Tarp šių medžiotojų yra ir aukšto rango Rusijos pareigūnų bei turtingų verslininkų. Šie medžiotojai kartu su prasta Vyriausybės priežiūra gali kelti grėsmę šalies retų rūsių išlikimui. Bet panašu, kad didesnė dalis šių medžiotojų yra iš užsienio. „Nuo caro laikų medžioklė Rusijoje yra laikoma elitine santykių vystymo forma.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė du brakonieriavimo atvejus kilpomis, skirtomis laukiniams gyvūnams gaudyti. Vienas asmuo Lazdijų rajono Degališkio miške buvo pastatęs rekordišką kiekį – net 21 kilpą. Kitas pažeidėjas Varėnos rajono Kibyškių miške kilpa sugavo stirnos patiną. Už neteisėtus veiksmus jiems gresia baudos. Asmeniui, pagavusiam stirnos patiną reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą – 1 917 eurų.

Klaipėdos aplinkosaugininkai piktinasi vienu medžioklės atveju, kurį vadina brakonieriavimu – jie miške aptiko netoli pajūrio esančią medžioklei įrengtą vietą. Paprastai medžioklė miesto ribose leidžiama tik turint leidimą – Aplinkos apsaugos departamentas aiškina, jog šiuo atveju, medžiotojams jau seniai išduotas leidimas, tad medžioklė legali. Apie Girulių miške pastebėtą medžioklės vietą naujienų portalą tv3.lt pranešė aplinkosaugos aktyvistai.

Aplinkos ministras pasirašė Medžioklės taisyklių pakeitimus, kuriuose atsisakoma šiuo metu galiojančių popierinių medžiotojų bilietų naudojimo juos keičiant į skaitmeninius bei numatomi atvejai, kada bus galima naudoti medžioklėje naktinius prietaisus.  Ministerijos teigimu, įgyvendinant Seimo priimtus Medžioklės įstatymo pakeitimus, įteisinančius naktinius taikiklius, nustatyta, kad tykant medžioti leidžiama naudoti šiuos prietaisus.

Baigėsi vilkų medžioklės sezonas: ūkininkai skaičiuoja, kiek žalos šie plėšrūnai padarė. Štai Lazdijų rajone avių augintojo tvarte įrengta vaizdo stebėjimo kamera nufilmavo šiurpų reginį: įsibrovęs į tvartą, vilkas kaip reikiant papuotavo. Keturias avis papjovė, dar mažiausiai tiek sužalojo. Kaimuose mažėja ir šunų, nes juos masiškai pjauna vilkai. Štai viename, vos kelias trobas turinčiame, kaime per kelias savaites plėšrūnai papjovė 6 šunis.

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl prezidento Gitano Nausėdos veto, kad ir toliau būtų draudžiama medžioti naudojant naktinius taikiklius. Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo veto atmesti. Prezidentas vetavo gruodį Seimo priimtas Medžioklės įstatymo pataisas, leidžiančias medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras naudoti naktinius taikiklius.

Ketvirtadienį Seimui ruošiantis dar kartą balsuoti dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje, Seimo nariams įteikta peticija prieš leidimą juos naudoti. Peticiją pasirašė daugiau nei 5000 aktyvių, savo valstybei neabejingų piliečių, rašoma gamtos apsaugos asociacjos „Baltijos vilkas“ pranešime žiniasklaidai. Tiek parašų buvo surinkta per savaitę.

Biržų rajone ūkininko vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo tikrą vilkų puotą žmonių kiemo vidury – žvėrys tiesiog ten papjovė stirną. Plėšrūnų neatbaidė net naktį apšviesta teritorija. Vietiniai pasakoja girdėję apie apylinkėse šmirinėjančią vilkų gaują. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip naktį į ūkininko teritoriją atbėga stirna. Ją atsiveja vilkas. Akivaizdu, kad plėšrūnui nė motais, kad kiemas žmonių ir apšviestas. Jis čiumpa savo auką ir papjauna.

Parlamentarai sekmadienį priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Jie nutarė iš naujo svarstyti, ar medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras reikia leisti naudoti naktinius taikiklius. Už tokį sprendimą balsavo 76 Seimo nariai, 45 parlamentarai norėjo, kad įstatymo pataisa būtų laikoma nepriimta.

Baltijos jūros dugne rastas neįtikėtinas radinys – akmens amžiaus laikų siena, kuri „gali būti seniausia Europos megastruktūra“. Siena yra beveik kilometro ilgio, jos vieta – prie Vokietijos krantų. Manoma, kad ji anksčiau galėjo stovėti prie ežero. Mokslininkai teigia, kad akmens amžiaus senumo siena, aptikta po vandeniu prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės, gali būti seniausia Europoje žinoma žmonių pastatyta megastruktūra. Baltijos jūroje aptiko 10 tūkst.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai nuo pirmadienio pora savaičių tikrins, kaip medžiotojai laikosi medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, medžioklės plotuose yra įrengtos viliojimo vietos, skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių, kad šiems nebūtų padaryta žala.

Bebrai Nevėžio upėje – ne naujiena. Tačiau pastaruoju metu jie vis drąsiau šeimininkauja pačiame miesto centre, visai netoli senamiesčio pėsčiųjų tilto. Gyventojai skambina pavojaus varpais, mat randa vis naujų viešnagės ženklų – upės šlaite nuo Kauno gatvės pusės bebrai jau nugriaužė kelis medžius.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Anykščių rajone nustatė šiurkštų medžioklės pažeidimą, kai medžioklėje varant buvo neteisėtai sumedžiotas tauriojo elnio patinas. Už neteisėtus veiksmus medžioklėje du asmenys turės sumokėti baudas iki 1 800 eurų ir atlyginti žalą gyvūnijos ištekliams – beveik 8 234 eurus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Septyni protestuotojai su plakatais atėjo į Daukanto aikštę reikalauti, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuotų naktinio matymo taikiklių įteisinimą medžioklėje. Protestuotojai aiškina, kad tokį įstatymą greičiausiai Seime prastūmė brakonierius remiantys lobistai.

Prašydama vetuoti Seimo priimtą įstatymą dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje, Lietuvos žaliųjų partija trečiadienį vidurdienį rengia demonstraciją prie Prezidentūros. „Seimui atsukus nugarą lietuviško miško gyventojų gerovei, prezidentas per šią savaitę turi galimybę parodyti rūpestį aplinkosauga ir vetuoti Medžioklės įstatymo pataisas“, – pranešime sakė viena iš demonstracijos organizatorių, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Po porą metų trukusių aršių ginčų Seimas įteisino naktinius taikiklius medžioklėje. Perkalbėti parlamentarus bandė pati premjerė, idėjos oponentus ji ragino išvis nedalyvauti balsavime. Naktinių taikiklių šalininkai tikina, kad jokios gyvūnų skerdynės miškuose neprasidės, nes naudotis naktiniais taikikliais medžiotojai galės tik šaudami į šernus, lapes bei invazinius gyvūnus. Šernai aktyviausi naktį, tad medžiotojai jų ir tyko tamsiuoju paros metu.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad medžiotojai be apribojimų naudotų naktinius taikiklius ar jų priedus. Parlamentarai atmetė premjerės siūlymą uždrausti šias priemones. Taip pat pritarta, kad nauja leidžiamų ir draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių tvarka įsigaliotų nuo kitų metų gegužės, o ne nuo kovo, kaip planuota anksčiau.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, siekiant įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Po svarstymo už tokią pataisą balsavo 66 parlamentarai, 37 buvo prieš, devyni – susilaikė. Dėl šios Medžioklės įstatymo pataisos priėmimo liko dar vienas balsavimas. Spalį Seimas svarstė pataisas, kuriomis naktiniai taikikliai būtų įrašyti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių sąrašą, tačiau galiausiai tokį siūlymą atmetė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai įspėja medžiotojus – įsidėmėkite, kad šiose teritorijose medžioti nerekomenduojama, nes jau 10 metų lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais yra stebimas padidėjęs afrikinio kiaulių maro atvejų nustatymas šernuose.

Parlamente žlugo bandymas įstatymu uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Antradienį už tai balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 43, susilaikė 16 politikų. Spalio 10 dieną parlamentas buvo pritaręs pataisai, pagal kurią naktiniai taikikliai būtų įrašyti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių sąrašą. Tačiau tuomet jos nepavyko priimti iki galo, nes dalis parlamentarų nesiregistravo paskutiniam balsavimui.

Šeštadienį per medžioklę Šilutės rajone sužeistas vyras, jis suteikus pagalbą išleistas gydytis į namus. Kaip skelbia šalies policija, apie 11 val. Šilutės rajone, Brokorių kaime, miške, medžioklės metu 1960 metais gimęs vyras, šaudamas iš medžioklinio ginklo „Benelli armi urbing“ į laukinį gyvūną, sužalojo kartu buvusį 1947-aisiais gimusį vyrą. Jis, suteikus med. pagalbą, išleistas gydytis į namus.

Lapkričio 3-iąją minima šv. Huberto – medžiotojų diena. Tad Etnologas Libertas Klimka pasakoja, iš kur ši diena kilusi ir kada galėsime sužinoti, kokie bus orai. L. Klimka sako, kad šv. Huberto diena yra kilusi iš Vokietijos. Lietuvoje seniau žmonės neminėdavo šios dienoss – vietoj jos šventė „Medžiotojų pilnatį“.   „Šią rudens pilnatį lietuviai vadindavo „Medžioklės pilnatimi“, nes laukai būdavo tušti, tad bajorai per pilnatį eidavo medžioti su skalikais.

Šiame vilkų medžioklės sezone bus galima sumedžioti 341 vilką: tai 59 daugiau nei praėjusį sezoną, kai buvo nustatytas 282 vilkų sumedžiojimo limitas. Kaip antradienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo minėtas limitas nustatomas medžioklės sezono metu nuo spalio 15 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos. Taip pat šiemet padidintas prieaugio koeficientas, pagal kurį apskaičiuojami medžioklės limitai, taip nuspręsta stebint populiacijos augimą.

Parlamente likus vienam balsavimui, kad būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje, Seimo Aplinkos komitetas vėl pritarė pataisai, draudžiančiai tai daryti. Penkių komiteto narių balsais trečiadienį pritarta premjerės Ingridos Šimonytės siūlymui drausti medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, medžioklinius lankus ir kovinių bei agresyvių veislių šunis.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas reiškia susirūpinimą dėl Seime planuojamų įteisinti naktinių matymo taikiklių medžioklėje, nes, jo nuomone, tai „būtų kirtis aplinkosaugai“. „Ketvirtadienį Seime vyks Medžioklės įstatymą, kuriuo Seimo narių grupė siekia įteisinti naktinio matymo taikiklių medžioklėje naudojimą, lydinčiųjų teisės aktų pateikimas.

Dovilės De Angelis kuriamos ceremoninės sakalų kepurėlės pelnė pirmąją vietą Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) praėjusią savaitę surengtoje medžioklės, žirginio sporto ir paveldo išsaugojimo parodoje. Jau dvidešimtą kartą organizuota paroda „Adihex“ yra didžiausia Artimuosiuose Rytuose, ji subūrė daugiau nei 150 tūkstančių lankytojų ir apie tūkstantį dalyvių. Dovilės kūriniai nurungė dvidešimt kitų tos pačios kategorijos dirbinių.

Įsibrovusi į viešbučių kompleksą ūdra vandens telkinyje sumedžiojo įspūdingos sumos vertas žuvis. Viešbučio direktorius neslėpė liūdesio, o, nepaisant darbuotojų pastangų, vagišė taip ir liko laisvėje. Jungtinėje Karalystėje, Česteryje, ūdra įsilaužė į „Grosvenor Pulford“ viešbutį ir jame esančiame vandens telkinyje sumedžiojo Koi rūšies karpius. Viešbučio išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip naktį ūdra neria į viešbučio tvenkinį ir išlenda su didele žuvimi.

Šio medžioklės sezono metu Aplinkos ministerija leido sumedžioti 20,6 tūkst. elnių ir 4,3 tūkst. briedžių, tai – 2,9 tūkst. elnių ir 75 briedžiais daugiau nei praėjusio sezono metu. „Kai kuriose savivaldybėse kanopinių žvėrių populiacijos šiuo metu vertinamos kaip gausos arba labai gausios. Apie tai liudija Valstybinių miškų urėdijos kasmet atliekamas elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimas“, – rašoma pirmadienį išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime.

Prie Seimo ketvirtadienį prieš naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje protestavę žalieji nuogąstavo, kad tai padidintų brakonieriavimo riziką. „Kuo daugiau turėsime naktinių taikiklių, jeigu jie bus įteisinti, tuo labiau didės brakonieriavimo rizika, nes nebus jokių patikimų būdų įvertinti, ar elnias, stirna buvo nušauti su taikikliu ar be jo“, – BNS sakė protesto akcijos iniciatorė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Siekis naktinius taikiklius naudoti medžioklėje neturi nieko bendro su krašto gynyba, teigia krašto apsaugos ministras. „Kariams reikia naktinio matymo taikiklių, kad gintų kraštą, medžiotojams – kad medžiotų. Tą noriu pabrėžti“, – BNS sakė Arvydas Anušauskas, komentuodamas Medžioklės įstatymo pataisų argumentus, jog medžiotojai, įsigiję naktinių taikiklių, galės prisidėti prie krašto apginamumo.

Po aršių diskusijų ir replikų Seimas žengė dar vieną žingsnį link naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje. Medžiotojai aiškina, kad naktiniai taikikliai padės geriau kontroliuoti kiaulių marą, o sumedžiojamas gyvūnas ilgai nesikankins, nes šūvis bus tikslus. Vis dėlto tai nė kiek neįtikina kai kurių Seimo narių ir gamtininkų. Neva naktiniai matymo taikikliai yra tik turtingų medžiotojų užgaida, kurią stumia tokiais taikikliais prekiaujantis verslas.

Parlamente liko vienas balsavimas, kad būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje. Seimas ketvirtadienį atmetė Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės siūlymą drausti naktinius taikiklius medžioklėje. Jį palaikė 42 Seimo nariai, prieš buvo 40, 33 susilaikė. Tokiu būdu projekte liko ankstesnis siūlymas, įteisinantis naktinių taikiklių naudojimą medžiojant tam tikrus gyvūnus.

Seimo Aplinkos komitetas trečiadienį pritarė naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje, nors tam prieštaravo Aplinkos ministerija. Per Medžioklės įstatymo svarstymą komiteto posėdyje tokiam grupės Seimo narių pasiūlymui buvo pritarta penkiais balsais prieš keturis.

„Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos“ atsakymas į Seimo nario Lino Jonausko 2023 m. gegužės 9 d. viešą pareiškimą „Kodėl Lietuvos miškų negalima paversti šaudykla“, pateikiame visą tekstą. Didžioji Lietuvos piliečių dalis turi labai mažai žinių apie medžioklę, todėl iškyla rizika, kad klaidingai informuojant visuomenę, galima lengvai manipuliuoti vienokia ar kitokia nuomone apie medžioklę ir medžiotojus.

Kai kurie Lietuviai serga ragų ieškojimo karštine. Kasmet vis daugiau žmonių pasineria į šią avantiūrą ir ieško įspūdingų trofėjų. Vieniems tai malonumas, jie stebi gamtą ir elgiasi čia tinkamai, bet girininkai pastebi, kad yra ir tokių, kurie gąsdina ir persekioja gyvūnus. Tad spėja, kad tokiems terūpi uždirbti kuo daugiau pinigų ragus pardavus. Pakaunėje gyvenantis Stasys ragus renka jau 7-erius metus.

Vilniaus rajone, Dūkštų miške aplinkosaugininkams surengus pasalą pas neteisėtai medžiojusį vyrą aptikti graižtviniai ginklai, o garaže – žvėrių apdorojimo aikštelė. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, sostinės aplinkosaugininkai, turėdami informacijos, kad Dūkštų miške Vilniaus rajone yra nelegalus medžioklinis bokštelis su jaukinimo vieta, pirmadienio vakarą, pralaukę apie penkias valandas, sustabdė išjungtais žibintais važiuojantį automobilį.

Trečiadienį Lietuvoje nutraukiamas 2022–2023 metų vilkų medžioklės sezonas, nes sumedžioti 282 vilkai, pranešė Aplinkos ministerija. Toks buvo nustatytas leidžiamų sumedžioti šių gyvūnų limitas. Šį sezoną jis buvo gerokai didesnis nei per praėjusį – 2021–2022 metais leista sumedžioti 190 vilkų. Taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas medžioti švininiais šratais ar juos nešiotis šlapžemėse ir aplink jas, primena Aplinkos ministerija (AM). Nuo vasario 15 dienos pradedamos taikyti Europos Komisijos reglamento nuostatos, kuriomis apribojamas švino šaudmenų naudojimas šlapžemėse, siekiant mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai. Nuo šiol uždraudžiama šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas medžioti daugiau kaip 1 proc.

Alytaus aplinkosaugininkai per reidą Varėnos rajone nustatė asmenį, paspendusį draudžiamus galūninius spąstus, vėliau paaiškėjo, kad jis selektyviaisiais spąstais neteisėtai sumedžiojo penkis bebrus bei mangutą, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Tirdami aplinkybes Alytaus aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad asmuo – ilgametis medžiotojas, bet bebrus ir mangutą sumedžiojo neturėdamas teisės medžioti tame medžioklės plotų vienete.

Medžioklėn išsiruošę vyrai šeštadienio vakarą papuolė į skaudų incidentą. Lygiavamzdžiu šautuvu sužalotas vienas žmogus, juo rūpinasi medikai, praneša naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. Kaip nurodė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, sausio 28 d., apie 18 val., į Kauno ligoninę iš Prienų rajone esančio Dambravos kaimo miško pristatytas ir dėl šautinės žaizdos paguldytas vyras (g. 1959 m.). Nelaimėlis paaiškino, kad tą pačią dieną, apie 16 val.

Neteisėtai briedžio patelę Plungės rajone sumedžiojusiam asmeniui teks atlyginti 10 tūkstančių eurų padarytą žalą gamtai, sumokėti baudą, taip pat iš medžiotojo bus konfiskuotas ginklas, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Šiaulių gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai per Plungės rajono medžiotojų būrelio patikrinimą nustatė, kad per medžioklę su varovais buvo neteisėtai sumedžiota vaikinga briedžio patelė.

Per medžioklę su varovais draudžiamu metu suaugusio briedžio patiną sumedžiojusiam vyrui gresia iki 8,5 tūkstančių eurų bauda, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Dėl šio įvykio pradėta administracinė teisena. Pasak pranešimo, departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę informacijos, Naujųjų metų išvakarėse Šilutės rajone nustatė asmenį, neteisėtai sumedžiojusį briedį. Žala gyvūnijos ištekliams sudaro daugiau kaip 6700 eurų.