Atidžiai stebimas produkcijos indeksas pakilo nuo 47,3 punkto spalį iki 47,8 punkto lapkritį, tačiau penktą mėnesį iš eilės išliko žemiau 50 punktų ribos, o tai reiškia, kad veikla traukėsi.
Infliacija išliko didelė beveik visose bendros valiutos bloko ekonomikose, tačiau, S&P teigimu, sąnaudų spaudimas įmonėms augo kiek lėčiau, o verslo pasitikėjimas, nors ir vis dar „prislopintas“, pagerėjo.
„Tolimesnis verslo aktyvumo kritimas lapkritį didina tikimybę, kad euro zonos ekonomika pateks į recesiją“, – perspėjo S&P vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
„Kol kas ketvirtojo ketvirčio duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) per ketvirtį susitrauks kiek daugiau nei 0,2 proc.“, – pažymėjo ekonomistas.
Tačiau jis pažymėjo, kad „pasiūlos apribojimai rodo įtampos švelnėjimo ženklus, o tiekėjų veikla regiono gamybos centre Vokietijoje net gerėja“.
Nepaisant pagerėjusio tiekimo įmonėms, pramonės milžinės Vokietijos nuosmukis tebėra didžiausias euro zonoje – jos PMI siekė 46,4 punkto.
Prancūzijai sekėsi geriau, tačiau lapkritį gamybos apimtys vis tiek sumažėjo ir tai yra pirmasis šalies verslo veiklos nuosmukis nuo 2021 metų vasario mėnesio.
„Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas-Reynoldsas pažymėjo, kad už geresnių, nei tikėtasi, rodiklių slypi preliminarus gamybos apimčių padidėjimas.
„Apskritai, šios apklausos rodo, kad BVP smukimas ketvirtąjį ketvirtį gali būti šiek tiek mažesnis nei 0,5 proc. nuosmukis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kaip kad buvome numatę“, – prognozavo jis.
„Tačiau rodikliai vis dar labai silpni ir rodo, kad regiono infliacijos problema dar toli gražu nesibaigė“, – perspėjo ekonomistas.
