Lietuvos visuomenė senėja, todėl antros pakopos pensijų sistema yra būtina, norint išvengti kritinės situacijos, teigia analitikai.
„Gyvensime ilgiau, pensijoje būsime ilgiau, tačiau dirbančiųjų, kurie galėtų sunešti pensiją, bus žymiai mažiau, – sakė Vilius Šapoka, LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius. – Jeigu nieko nebūtų daroma, jei būtų atsisakyta antros pakopos, ateityje situacija taptų kritinė.“
Dabartiniais įstatymais patvirtinta dabartinė Antros pakopos pensijų sistema turėtų padėti ateityje išlaikyti panašų pensijų lygį, koks yra dabar.
„Antra pakopa tikrai nėra panacėja, kita vertus negalima sakyti, kad ji turės neigiamos įtakos. Dabartinis pasirinktas modelis yra pakankamai gerai subalansuotas, – aiškino V. Šapoka. – Dalyvaujant antroje pakopoje, jeigu patys žmonės prisidės savo kaupimu ir valstybė jiems papildomai sumokės iš valstybės biudžeto, galima tikėtis senatvėje gauti panašaus lygio pensiją, kokia yra šiuo metu.“
Dabar pensijos ir darbo užmokesčio santykis vidutiniškai siekia apie 50 procentų.
„Jei paimtume 25 metų gyventoją, gaunantį papildomas pajamas ir jas gausiantį, tai tokio gyventojo pensija sudarytų apie 1000 litų, kalbant dabartine perkamąja galia, – sakė Andrius Škarnulis, LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas. – Jeigu jis nedalyvautų antroje pakopoje, jo pensija sieks apie 770 litų.“
LB analitikai nerekomenduoja dalyvauti antroje pakopoje žmonės, vyresniems nei 55 m., nes iki pensijos yra likę per mažai laiko, kad atsipirktų rizika. Geriausia būtų, kad pensijų fonduose būtų dalyvavaujama mažiausiai 20 metų. Be to, neapsimoka kaupti ir tiems, kurie gauna mažą alga.
„Jeigu žmogus tiktai pradeda dalyvauti darbo rinkoje ir jis turi pagrįstų prielaidų, kad jo uždarbis augs yra prasminga dalyvauti pensijų fonduose, - sakė V. Šapoka. – Jei jo pajamos nedidelės ir tokios išliks, reikia pagalvoti, ar jis dalyvaudamas kaupime sukaups pakankamą sumą.“
Valstybė sutaupys
Teoriškai, jeigu visi pensijų sistemos dalyviai pasirinktų patys kaupti antroje pakopoje, tada pensijų sistema valstybei atsipirktų ir taptų pigesnė 2036 m., o iki 2060 m. tikimasi, kad ji taps 50 proc. pigesnė.
Valstybė gali tikėtis sutaupyti nuo 0,29 iki 0,48 proc. BVP. Tačiau V. Šapoka, pažymi, kad realiai šie skaičiai bus mažesni, nes ne visi gyventojai pasirinks patys kaupti pensijų fonduose.
Jei antros pakopos būtų atsisakyta arba ji būtų reikšmingai susilpninta, anot tyrimo, algos ir pensijos santykis nukristų iki 24-30 procentų.
„Projektas yra ilgalaikis dėl to yra rizika, kad dėl politinių sprendimų nepavyks užtikrinti sistemos stabilumo, - pridėjo V. Šapoka bei įspėjo, kad neigiamos įtakos pensijų dydžiui ateityje gali turėti ir tai, kad senėjanti visuomenė gali neigiamai paveikti finansų rinkas ir sumažinti pensijų fondų grąžą.
