Tiesa, Šalčininkų rajone, Jašiūnuose, plastikinių atliekų perdirbimu, antrinio granuliato ir pakavimo juostos gamyba užsiimančios UAB „Polivektris“ direktorės Anastasijos Bezborodych šis titulas nė kiek nenustebino, – nes kai pagalvoji, o kas gi kitas galėtų jį pelnyti, jei ne įmonė, turinti vadovę moterį ir eksportuojanti net 96 proc. visos savo produkcijos į visas pasaulio šalis!
Tačiau verslo aukštumas pasiekusi moteris nenustebo dėl kitų priežasčių: toks jau jos būdas, kad apdovanojimais ji kukliai pasidžiaugia, tačiau jų tiesiog nesureikšmina. Akivaizdu viena, – net jei Arabijos princas jai ant galvos uždėtų karūną, ji labiau džiaugtųsi ne tviskančiu auksu, o savo didele šeima, kurioje iš vienos pusės – vyras, du sūnūs, marčios ir dvi anūkės, iš kitos – 150 gamyklos darbuotojų. Su visais jais verslininkė jau devynerius metus dalijasi savo džiaugsmais ir kasdieniais vargais, iššūkiais ir nuopelnais.
Ponia Anastasija, kaip jaučiatės pelniusi Lietuvos metų verslininkės titulą?
Esu laiminga, tačiau turiu pripažinti, kad šis titulas priklauso ne man vienai. Tai – mūsų šeimos titulas, nes gamykla, kuriai vadovauju, ir yra mano šeima. Stengiamės visi kartu, esame komanda, kurioje dirba sąžiningi, labai protingi žmonės, tikri savo srities profesionalai. Tad ta mano apdovanojimo laimė susijusi su visa komanda.
Sakoma, kad moterims siekti verslo aukštumų yra gerokai sunkiau nei vyrams. O Jums?
Man atrodo, kad jei turi tave palaikančių žmonių komandą, tai tikrai nėra sunku. Asmeniškai man buvo sunkūs kiti dalykai – pradėjusi vadovauti, patyriau, ką reiškia juodinimas ir piktavališki kėslai, siekiant išguiti gamyklą iš miestelio. Tai kainavo ne tik daug jėgų ir energijos apginti čia sukurtas darbo vietas, bet ir laiko. Ačiū Dievui, sugebėjome išgyventi tą sunkų periodą, savo darbais įrodėme, kad esame pažangi bendrovė, supratome vieni kitus ir viskas išsisprendė.
Dabar visas jėgas atiduodame darbui, galvojame plėsti savo veiklas ir, svarbiausia, viską darome kokybiškai, atsakingai spręsdami ne tik ekonomines ir socialines, tačiau ir ekologines užduotis.
Kokie svarbiausi moterų ginklai versle? Kas padeda, o kas – skandina?
Išties bet kokioje verslo srityje vyrauja vyrai. Dažnu atveju taip atsitinka, kad vyras, susitikęs su vyru, nesusikalba. Tuo tarpu moterims tokių problemų nekyla – jos tiesiog moka geriau susikalbėti su bet kokiais vyrais (juokiasi – red.).
Taip sakoma, kad lengviausia užkopti į Olimpą, tačiau kaip jame išsilaikyti? Jūsų vadovaujama bendrovė lyderės pozicijų neužleidžia jau keletą metų...
Mūsų Olimpas susijęs su komanda, mes esame tokia šeima, kad vienas be kito tikriausiai ir nebegalėtume dirbti. Aš ir pati galvojau, kad dirbsiu, kol sveikata leis, ir dabar atrodo, kad nepaisant sveikatos, teks dar ilgai dirbti...
...ir rūpintis savo komanda. Konkurencingi atlyginimai, palankios darbo sąlygos, trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos, kaupiamojo draudimo pensijų sutartys, draudimas nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų – tai vos kelios motyvacinės priemonės, kurias jūsų bendrovėje gali gauti kiekvienas darbuotojas. Kodėl apskritai kilo mintis tai daryti?
Aš jaučiu už juos atsakomybę. Pas mus dirba tikrai aukšto lygio specialistai, kurių šiuo metu rasti Lietuvoje būtų tikrai sunku – visi išvažiavę uždarbiauti į užsienį. Tam, kad jie liktų Lietuvoje, stengiamės sudaryti pačias geriausias darbo sąlygas. Norisi, kad žmogus dirbtų ir uždirbtų, kad ir jam, ir man būtų gerai. Tai ir yra atsakomybė.
Pasiekti rezultatai rodo, kad Jūs puikiai motyvuojate savo darbuotojus, o kas motyvuoja Jus?
Mane motyvuoja mūsų rezultatai, produktai ir žmonės, kurie mane supa.
Dažnai sėkmingos moterys sako, kad derinti verslą su šeima yra be galo sunku. Ar Jūsų vyrui, vaikams ir anūkams užtenka dėmesio, ar tenka konkuruoti su kita – gamyklos darbuotojų „šeima“?
Aš stengiuosi daug dėmesio skirti šeimai, neatiduodu visų jėgų darbui. Kita vertus, mano šeima dirba kartu su manim – tad daug laiko praleidžiame kartu, vienas kitu rūpinamės. Kai kas sako, kad nuo to galima pavargti, tačiau tik ne mūsų šeimoje – mes kartu ir dirbam, ir pietaujam, ir po darbo laisvalaikį kartu leidžiam. Ir jei nemiga kankina, tai tik dėl pačių artimiausiųjų, o ne dėl verslo. Gyvenimas per trumpas, kad atiduotum save tik darbui, reikia pabūti vieniems su kitais. Ir čia nieko stebuklinga: juk jei namuose gerai, tai ir darbe gerai, ir verslas sekasi.
Tikriausiai toks ir Jūsų gyvenimo motto?
Taip, aš visada laikausi nuostatos, kad reikia gyventi šia diena.
Jei būtų galimybė persikūnyti į kitą žmogų, kokios žinomos moters kelią pasirinktumėte?
Gal nuskambės keistai, bet jokia žinoma moterimi būti nenorėčiau. Aš tiesiog noriu būti senele – turėti daug anūkų, leisti laiką su jais ir niekur niekur neskubėti. Bet ir dabar esu labai laiminga.
