Viskas, kas bebūtų sukuriama, skirta tam, kad palengvintų mūsų kasdienybę. Daugelis jau pamiršo koks atrodė gyvenimas be visų šiuolaikinių patogumų. Vyresnės kartos žmonės prisimena laikus, kai nebuvo telefonų ir susisiekti su artimaisiais buvo žymiai sudėtingiau nei dabar. Senolė Zita iš Jonavos taip pat pamena, kaip buvo sunku buityje, kai nebuvo viryklių, skalbimo mašinų, dulkių siurblių ir kitų prietaisų, be kurių buitis šiandien atrodo nebeįmanoma.
Tačiau vis dažniau prabylama ir apie tai, jog šie buities prietaisai turi būti naudojami efektyviai. Tai svarbu, nes pasaulis daugiau dėmesio skiria klimato kaitos klausimui. Jei mums nepavyks bent šiek tiek jos pristabdyti, visos planetos laukia liūdnos pasekmės. Mokslininkai, jau kurį laiką įspėja apie globalinį atšilimą, dėl kurio kyla vandens lygis ir pasaulyje daugėja ekstremalių reiškinių.
Nuo dviračio iki Saulės energijos
Kai kuriuos buityje naudojamus prietaisus mes turime išmokti naudoti efektyviai t. y. kad energijos būtų suvartota kuo mažiau. Tačiau kuriant kai kuriuos prietaisus ir daiktus buvo pasirūpinta, kad jie kuo mažiau terštų gamtą ir kuo efektyviau vartotų energiją.
Dviračio istorija prasidėjo dar 1817 metais, kai vokiečių baronas pademonstravo savo šiuolaikinio dviračio pirmtaką. Tai viena seniausių ir ekologiškiausių transporto priemonių, kuri visiškai neteršia gamtos. Ši transporto priemonė skirta įvairaus amžiaus žmonėms, kurie mėgsta aktyviai leisti savo laisvalaikį. Važinėjimasis dviračiais padeda palaikyti formą, o tuo pačiu ir sutaupyti pinigų. Norėdami taupyti ne tik savo pinigus ir laiką, bet ir saugoti gamtą, kas rytą darbo vietą galime pasiekti pasinaudoję dvirate priemone. Taip bus greičiau, nes išvengsite spūsčių, pigiau, nes nepirksite benzino ir ekologiškiau, nes į aplinką nepateks jokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Sunku patikėti, jog žmonės ryžtųsi į darbą važiuoti dviračiu, kai termometro stulpelis nukritęs žemiau nulio. Jei nesate dviračių sporto fanatikai, matyt, žiemą dviratį pakeisite automobiliu. Norėdami ir toliau likti ištikimais kovotais su klimato kaita, galite vairuoti hibridinę mašiną. Šie automobiliai turi begalę privalumų aplinkosauginiu požiūriu. Jiems nereikia tiek daug degalų, kaip įprastiems automobiliams, ir į aplinką patenka mažiau CO2, nes jų veikimo mechanizmas pagrįstas variklio ir baterijų veikimu. Taip pat tobulėjant technologijai šios mašinos gali pasikrauti veikimo režime, anksčiau šie automobiliai persikraudavo tik sustojus.
Į geriausiai aplinką saugančių išradimų sąrašą patenka ir LED apšvietimas. Paskaičiuota, jog tokios lempos net 80 procentų savo energijos paverčia šviesa, o kitus 20 procentų – šiluma. Tuo tarpu paprastos lemputės tik 40 procentų savo energijos išnaudoja apšvietimui, o visa kita energija panaudojama šilumai pagaminti. Taigi taupant savo elektros energijos sąskaitas ir sąnaudas bei saugant gamtą rinktis turėtume ne kas šilčiau, bet efektyviau šviečia.
Šviesą ir šilumą mums taip pat pagamina Saulė. Todėl vienas labiausiai saugančių aplinką energijos išgavimo būdų – Saulės baterijos. Daug kam atrodo, jog Saulės energija yra pakankamai „šviežias“ atradimas, tačiau apie ją pradėta kalbėti jau 1800 metų viduryje, tad ji senesnė nei mums atrodo. Sumontuoti Saulės elementai ant namo stogo ne tik pigesnis būdas pagaminti energiją, bet ir saugantis aplinką, nes tokiu būdu pagaminama energija į atmosferą visiškai neišmeta CO2 dujų, kurios stipriai prisideda prie klimato kaitos. Pasak Kauno technologijų universiteto Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro profesoriaus Ramučio Bansevičiaus, aplinkosauginis aspektas visada buvo ir bus svarbus kuriant naujas technologijas. Jos turi ne tik palengvinti žmonių kasdienį gyvenimą, bet ir atitikti vandens ir elektros energijos taupymo, tinkamų cheminių medžiagų naudojimo, atliekų tvarkymo ir kitus kriterijus. Tobulėjant technologijoms ir toliau augant mokslininkų smalsumui sunku pasakyti, kokie išradimai mūsų laukia ateityje. Tačiau tikėtina, jog vis daugiau dėmesio bus skiriama aplinkosaugai.
