Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir jai skiriamų lėšų naudojimo tvarkos aprašą. Tai padaryta vadovaujantis pernai įsigaliojusiu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu. Pavyzdžių minėtai programai parengti savivaldybė beveik neturėjo, nes atsinaujinančios energijos naudotojų šalyje, tuo labiau Alytuje, nėra daug, ypač tarp daugiabučių namų.
Rems įsirengtą galią
Miesto savivaldybės vicemeras Dobilas Kurtinaitis, pristatydamas Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir jos lėšų naudojimo tvarkos aprašą, sakė, kad savivaldybė dėl šios programos eina dar beveik nepramintu keliu, nes jai parengti pasigesta pavyzdžių. Praėjusių metų gegužę įsigaliojusiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad iki liepos vyriausybinės institucijos ir savivaldybės turi parengti minėtų išteklių naudojimo, plėtros bei paramos tvarką, tačiau iki šiol trūksta tai reglamentuojančių teisės aktų.
Vertinant įstatyme numatytus terminus, dėl Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos priėmimo vėlavo ir Alytaus miesto savivaldybės taryba. Tačiau programos lėšų naudojimo tvarkos apraše nustatytas atsinaujinančios energijos naudotojams palankus terminas. Į savivaldybės paramą galės pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie savo pastatuose pasistatė atsinaujinančių energijos – saulės, aeroterminės, geoterminės – išteklių įrangą nuo įstatyme numatytos parengti jų naudojimo, plėtros bei paramos datos – pernykštės liepos 1–osios.
Miesto taryba įsipareigojo, kaip ir reglamentuota įstatyme, remti įsirengtą arba instaliuotą galią, o paramos dydį kilovatui nustatė savo ruožtu.
Miesto savivaldybė įsipareigojo skirti 400 litų už vieną kilovatą įrengtosios galios. D.Kurtinaičio teigimu, tai sudarys apie 15 proc. atsinaujinančios energijos įrangos. Šių metų miesto biudžete atsinaujinančios energijos naudotojams numatyta skirti 20 tūkst. litų. O jų pritaikytos priemonės bus finansuojamos pagal tarybos patvirtintą Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir jos lėšų naudojimo tvarkos aprašą.
Kol kas galės pretenduoti vienas daugiabutis
Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, 2017–2018 metais, pagal europines direktyvas iki 2020–ųjų Lietuvoje vidutinė atsinaujinančių energijos šaltinių dalis turi sudaryti 20 proc. nuo viso energijos suvartojimo kiekio.
Iš Alytuje esančių beveik 600 daugiabučių geoterminį šildymą, kai panaudojama žemės šiluma, yra įsirengęs vienintelis, esantis miesto centre, Pulko g. 34. Jį valdo bendrija „Šerkšnas„. Alternatyvų šildymą bendrija įsirengė pernai lapkritį. Tai jai atsiėjo 110 tūkst. litų, alternatyvus šildymas įsirengtas padedant Švedijos kompanijai „Nibe“. Daugiabutis Pulko g. 34 kol kas vienintelis mieste galės pretenduoti į savivaldybės patvirtintą minėtą programą. Čia yra instaliuota 40 kilovatų geoterminio šildymo įrangos galia, tad bendrijai iš savivaldybės turėtų priklausyti 16 tūkst. litų parama.
Iš „Litesko" prireikė tik 12 megavatvalandžių
„Šerkšno„ bendrijos administratoriaus Vytauto Kazlausko teigimu, šį šildymo sezoną šalčiausią mėnesį Pulko g. 34 daugiabučiui iš šilumos tiekėjų bendrovės „Litesko“ prireikė pirkti tik 12 megavatvalandžių, kai ankstesniais metais tokį mėnesį būtų – 45 megavatvalandės. Dabar bendrijai, turinčiai geoterminį šildymą, papildoma šiluma atsiėjo beveik 4 tūkst. 300 litų ir 4 tūkst. 111 litų už geoterminę energiją. Perkant šilumos energiją tik iš „Litesko“, šalčiausiu mėnesiu ji kainuotų daugiau kaip 15 tūkst. litų.
„Papildomos šilumos prireikė paspaudus šalčiams iki trisdešimt laipsnių. Ateinantį šildymo sezoną mums „Litesko„ teikiamos šilumos turėtų nereikėti, nes namą numatę renovuoti“, – sakė V.Kazlauskas.
Pavyzdžiui, sausį Pulko g. 34 name 1 kv. metro šildymas atsiėjo 2 litus 81 centą, gyvatukas kaip visada kainavo 19 litų per mėnesį, o karšto vandens 1 kub. metras su pašildymui naudojamu šaltu vandeniu – 11 litų.
Daugiabučiuose nerenovuotuose namuose minėti mokesčiai du tris kartus didesni.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistų turimais skaičiavimais, 2015–2016 metais šalies buitiniams vartotojams kilovatvalandė vidutiniškai kainuos 32 centus be PVM, Alytaus Pulko g. 34 name ji bus apie 30 proc. pigesnė.
A. Mosteikaitė
