Finansavimo sutartį pasirašė Susisiekimo ministerija, „LTG Infra“ ir Centrinė projekto valdymo agentūra, pranešė „LTG Infra“.
Tai jau antra finansavimo sutartis Vilniaus–Klaipėdos linijos elektrifikavimui – pirmoji pasirašyta 2020 metais, tuomet Vilniaus mazgui buvo skirta 50 mln. eurų, iš jų 38,9 mln. eurų – ES Sanglaudos fondų lėšos.
Iki 2023 metų pabaigos elektrifikuojant pagrindinę ir labiausiai apkrautą šalies geležinkelio liniją Vilnius–Klaipėda, darbai vyks trim etapais: Vilniaus geležinkelio mazge, kur bus elektrifikuota 114 km kelių, atkarpoje Kaišiadorys–Radviliškis – 261 km kelių, ir ruože Radviliškis–Klaipėda – 356 km kelių.
Bendra linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo vertė siekia 397,5 mln. eurų (be PVM), o projekto rangovas – Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas. Su juo 2019 metų gruodį pasirašyta 363 mln. eurų vertės sutartis.
Lietuvoje geležinkelis yra vienas mažiausiai elektrifikuotų Europoje – jis sudaro vos 9 proc. viso šalies tinklo. Baigus projektą bus elektrifikuota 35 proc. šalies geležinkelių, o užbaigus ir „Rail Baltica“ projektą – apie 40 proc. ES valstybėse elektrifikuoto geležinkelio vidurkis siekia 54,3 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai – Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena–siena su Baltarusija.