Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.
Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.
Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, pareiškė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.
Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.
Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.
Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40 proc. dujotiekio pajėgumu.
„Nėra techninių priežasčių“
Anksčiau pirmadienį „Gazprom“ nurodė gavęs dokumentus, susijusius su atidėtu turbinos perdavimu, bet atkreipė dėmesį, kad išliko virtinė neišspręstų klausimų, susijusių su Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sankcijomis.
Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad tolesniam dujų tiekimo mažinimui „techninių priežasčių nėra“.
„Remiantis mūsų turima informacija, nėra jokių techninių priežasčių mažinti tiekimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė.
„Gazprom“ žinia buvo paskelbta tęsiantis didžiulei įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje. ES šalys kaltino Rusiją varžant dujų tiekimą dėl Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai dėl šios agresijos.
Didelė Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų ir Maskvos siunčiami nerimą keliantys signalai dar labiau didina spaudimą didžiausiai Europos ekonomikai.
Visiškas rusiškų dujų importo atsisakymas ar staigus jo sumažinimas gali sukelti katastrofinių padarinių – tektų uždaryti kai kurias gamyklas, o namų ūkiai būtų priversti tenkintis mažesniu šildymu.
