Tarp svarbiausių direktyvos nuostatų yra dujas tiekiančių ir transportuojančių kompanijų atskyrimas. Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ operatorė turi būti nepriklausoma nuo Rusijos energijos milžinės „Gazprom“, o 50 proc. dujotiekio pralaidumo turi būti rezervuota alternatyviems tiekėjams. Išimtys įmanomos, bet tik pritarus Europos Komisijai.
„Nord Stream 2 AG“ jau birželį Federalinei tinklų agentūrai preliminariai pateikė užklausą dėl „sertifikavimo, kaip nepriklausomo dujų transportavimo sistemos operatoriaus“. Atitiktį atskyrimo nuostatoms numatoma užtikrinti nuo patronuojančiosios įmonės, šiuo atveju – nuo dujų tiekėjo „Gazprom“, atskiriant ir apskaitą, ir dujotiekio veikimą.
Tinklų agentūra tai turės patikrinti per keturis mėnesius, kai tik bus pateikti visi būtini dokumentai, tačiau to kol kas nebuvo padaryta. Tačiau agentūra apskritai, regis, yra pasirengusi leisti tokią struktūrą, penktadienį rašo laikraštis.
Tačiau „šiuo klausimu užsiimantys [Europos] Komisijos nariai, laikosi nuomonės, kad ES reikalavimai šiuo atveju vis vien nebus patenkinti“, rašo leidinys.
„Ten kalbama, kad dujotiekio pardavimo neišvengti“, – rašoma straipsnyje.
Praėjusį trečiadienį Diuseldorfo teismas atmetė dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorės ieškinį dėl Vokietijos federalinės tinklų agentūros (Bundesnetzagentur) sprendimo neatleisti šio projekto nuo ES dujų direktyvos normų.
Kalba eina apie ES dujų direktyvos, Vokietijoje reguliuojamos atitinkamu nacionaliniu įstatymu, normas. Skundas buvo paduotas dėl Vokietijos energetikos ekonomikos įstatymo 28b skyriaus.
Teoriškai galimybė atleisti nuo reguliavimo numatoma Vokietijos įstatymuose, bet ji taikoma tik dujotiekiams, užbaigtiems iki 2019 metų gegužės 23 dienos.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.
Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.
Tačiau šiam projektui įnirtingai priešinosi JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Jos argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
