Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis fondo paramai 2021-2022 metams, praneša Energetikos ministerija.
„Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd. eurų – jau atkeliauja pirmoji porcija, kurią paskirstėme su energetikos ministru. Priežasčių nesikeisti einant Žaliuoju kursu nebelieka“, – pranešime sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad didelė dalis ES Modernizavimo fondo lėšų per artimiausius dvejus metus tiesiogiai – per pastatų energetinio efektyvumo didinimą ir žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrą – pasieks ir energetikos sritį.
„Ją palies ir jau šiais metais prasidėsiančios finansinės injekcijos kitose srityse, ypač skatinant elektromobilių įsigijimą bei didinant savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų energetinį efektyvumą“, – teigia D. Kreivys.
Pirmaisiais metais iš fondo po 20 mln. eurų planuojama skirti švaresnės gamybos technologijoms diegti pramonės įmonėse, dalyvaujančiose ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, ir savivaldybėms priklausantiems viešiesiems pastatams atnaujinti, didinant juose energijos vartojimo efektyvumą.
Dar 15 mln. eurų numatoma panaudoti skatinant įsigyti elektromobilius, o 8 mln. eurų – kuro sąnaudoms mažinti plėtojant neariminį žemės dirbimą.
Planuojama, kad kitais metais ES Modernizavimo fondo lėšos bus labiau orientuotos į energetikos sektorių.
Jeigu Europos investicijų bankas ir Europos Komisija teigiamai įvertins pasiūlytas finansavimo kryptis, Lietuva gaus paramą jau šių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Gavus finansavimą, už ES Modernizavimo fondo projektų atranką ir priežiūrą atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbs kvietimus įmonėms ir fiziniams asmenims teikti paraiškas.
ES Modernizavimo fondą sudaro lėšos, gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos. Bendra Lietuvai iš šio fondo skiriama suma 2021-2030 metų laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų.
Be Lietuvos ES Modernizavimo fondo lėšomis gali naudotis dar devynios valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms, tai yra Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.
