Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ ir Italijos energijos koncernas „Eni“ ruošiasi sujungti pajėgas gamtinėms dujoms iš Libijos tiekti į Pietų Europą.
Ambicingas susitarimas Rusijai leistų diversifikuoti savo energijos šaltinius, tačiau tuo pačiu didintų Europos priklausomybę nuo „Gazprom“.
Po „Gazprom“ ir „Eni“ atstovų pokalbių praėjusią savaitę miškingose Novo Ogariovo apylinkėse netoli Maskvos, prezidento Vladimiro Putino rezidencijoje, abi pusės iš esmės sutarė Libijoje veikti drauge, rašo „International herald tribune“.
Kai kurie analitikai „Gazprom“ veiksmus Šiaurės Afrikoje apibūdina kaip savitą puolimą prieš Europą.
Jie sako, kad „Gazprom“ pavykus įgyvendinti projektus Libijoje ir Alžyre, kur įmonė jau derasi dėl kontraktų, viskas galėtų baigtis „Gazprom“ dominavimu tiekiant išteklius Pietų Europai.
Tai būtų it priedėlis prie jos dabartinių ambicijų pietryčių Europoje ir dalyje Šiaurės Europos, kur „Gazprom“ ketina tiesti gamtinių dujų tiekimo vamzdžių tinklą.
„Kol „Gazprom“ kiek įmanoma labiau stengiasi tapti globaliu žaidėju bei Europą dar stipriau suspausti savo gniaužtose, pati Europa miega“, – sako Igoris Tombergas, energijos specialistas iš Maskvos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto.
Pasak jo, labai svarbu, ką „Gazprom“ veikia Libijoje ir kitose Šiaurės Afrikos šalyse.
„Geopolitiniu požiūriu, diversifikuodamas savo resursus ir įgydamas didesnę prieigą prie Europos rinkų, Rusijos koncernas apsupa Europą“, – teigia I. Tombergas.
Europos Komisijos ir Europos Sąjungos vykdančiosios institucijos teigia stebinčios didėjantį „Gazprom“ susidomėjimą Šiaurės Afrika.
Andris Pielbags, ES energetikos komisaras, neseniai pareiškė susirūpinęs, kad „Gazprom“ gali mėginti sukurti gamtinių dujų kartelį, kuris įtrauktų ir Alžyrą.
Alžyras tenkina apie 13 proc. Europos gamtinių dujų poreikio.
Rusija jau tiekia daugiau nei ketvirtį gamtinių dujų, kurių reikia Vakarų Europai. Kone 80 proc. Rusijos eksportuojamų gamtinių dujų parduodama Europoje.
Daugiausiai jų tiekiama per Ukrainą, Lenkiją ir Turkiją einančiais dujotiekiais. Už tai Rusijai prisieina mokėti tranzito mokesčius.
Naujieji dujotiekiai Baltijos ir Juodosios jūrų dugnais – „Nord Stream“ ir „South Stream“ – tiesiami tam, kad sumažintų Rusijos priklausomybę nuo minėtų tranzito šalių.
„South Stream“ dujotiekis taps konkurentu „Nabucco“ dujotiekiui, kurį remia ES.
„Nabucco“ dujotiekis tiesiamas norint sumažinti ES priklausomybę nuo „Gazprom“ ir Rusijos, mat juo per Turkiją iš Azerbaidžano būtų tiekiamos gamtinės dujos Europai.
Tačiau dujotiekio tiesimo darbai dar tik prasidėjo, o tiekimo sutartys dar tik pasirašomos.
Kol kalbos apie „Nabucco“ dujotiekį tęsiasi, kelios iš 27 ES šalių narių – Italija, Vokietija, Vengrija, Bulgarija ir Austrija – su „Gazprom“ toliau sudarinėja atskiras sutartis.
Tai tik silpnina ES pusę kuriant planą, kaip diversifikuoti energetinius išteklius, ir tariantis su Rusija.
„Kaip rodo „Nabucco“ dujotiekis, ES neturi jokios rimtos vieningos energetinės politikos“, – sako Kevinas Rosneris, energetikos analitikas Vašingtono tarptautinio saugumo institute.
Kai kurių šalių, įskaitant ir Italiją, tačiau daugiausia – Rytų Europos valstybių, priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių gali siekti 90 proc.
„Rusija nori užimti Europos rinką, kaip ir kiekviena kita didelė kompanija“, – teigia I. Tombergas.
„Gazprom“ atstovai sako, kad dairydamasi naujų energijos šaltinių įmonė elgėsi kaip kiekviena kita didelė energetinė kompanija.
Libijos gamtinių dujų rezervai – ketvirtį pagal dydį Afrikoje. Prieš ją eina tik Alžyras, Nigerija ir Egiptas.
Praėjusiais metais „Gazprom“ įsigijo leidimus žvalgyti Libijoje bei pranešė ateinančiais metais į šį projektą investuoti 300 mln. JAV dolerių.
„Eni“ į Libiją drauge su Vokietijos ir Didžiosios Britanijos energetikos kompanijomis atskubėjo po to, kai Libija teigė atsisakanti atominio, cheminio ir biologinio ginklų programų 2003 metais, o JAV šiai Afrikos valstybei panaikino sankcijas.
„Eni“ yra 50 proc. akcijų dalį „Greenstream“ dujotiekio Libijoje. Per metus juo galima tiekti 8 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Italų energetikos koncernui taip pat priklauso dalis suskystintų gamtinių dujų įmonės Libijoje – tai leidžia transportuoti gamtines dujas laivu.
„Eni“ plėtoja artimus ryšius su „Gazprom“. 2006 metais dvi kompanijos sudarė strateginės partnerystės sutartį sutardamos dėl natūrinių mainų.
„Eni“ priklauso dalis „Blue Stream“ dujotiekio, kurį „Gazprom“ prieš kelis metus nutiesė po Juodąja jūra. Italų koncernas taip pat yra įsitraukęs į „Gazprom“ projektą „South Stream“.
