„Dar pavasarį buvo vilčių, kad keleivių srautas gali palaipsniui atsigauti nuo 2021 metų, tačiau dabar prognozės nėra tokios rožinės“, – sakė ji.
L. Odinia pabrėžė, kad pandemijos sąlygomis Rygos oro uostas pradėjo daugiau investuoti į krovinių gabenimą ir verslo aviaciją, kad pritrauktų naujų vežėjų bei padidintų apyvartą.
Kartu ji pripažino, kad krovinių gabenimo dalis bendroje oro uosto apyvartoje yra nedidelė – maždaug 8 proc., todėl krovinių gabenimo apimčių didinimas keleivių netekties nekompensuoja.
Per tris šių metų ketvirčius Rygos oro uostas aptarnavo 1,8 mln. keleivių – beveik 70 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Praėjusį mėnesį dėl Europoje padažnėjusių susirgimų COVID-19 ir dėl to sugriežtintų ribojimų vidutinis lėktuvų užimtumas reisuose iš Rygos ar į ją krito iki 31 proc. nuo 57 proc. ankstesnį mėnesį.
2019-aisiais didžiausias Baltijos valstybėse oro uostas fiksavo naują visų laikų keleivių skaičiaus rekordą – 7,798 mln. žmonių, 10,5 proc. daugiau nei 2018 metais.
Rygos oro uosto vadovybės prognozėmis, keleivių srautas 2020-aisiais gali siekti 2,5-3 mln. žmonių.