Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi turėti reikalingų lėšų būtinoms funkcijoms, o pasaulinės ekonomikos šalys lyderės – vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tokias pagrindines išvadas paskelbė šeštadienį Paryžiuje Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ministrai.
„Mes nusprendėme, kad TVF turi turėti pakankamų lėšų tam, kad galėtų vykdyti savo sistemines funkcijas“, – teigiama dokumente, nors ir neskelbiama apie konkrečias numatomas priemones. Susitikimo dalyviai pabrėžia, kad klausimas dėl TVF palaikymo turi būti vienas svarbiausių G20 viršūnių susitikimo, numatyto lapkričio 3–4 dienomis Kanuose, darbotvarkėje.
Be to, G20 finansų ministrai patikino ketinantys toliau teikti paramą stambiausiems bankams, pastebėdami, kad itin svarbu palaikyti jų kapitalizaciją siekiant pasipriešinti krizės reiškiniams ir išsaugoti stabilumą bankininkystės sektoriuje ir finansų rinkose.
Svarbiu aspektu siekiant išgelbėti pasaulinę finansų sistemą dokumento autoriai įvardino fiskalinio konsolidavimo politiką.
Tuo tarpu stambiausios besivystančios ekonomikos, pastebima dokumente, turi sparčiau vykdyti struktūrines reformas.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrai antrą dieną posėdžiauja Paryžiuje mėgindami rasti euro zonos skolų krizės sprendimo būdus, skelbia BBC.
Vienas svarbiausių klausimų, iškilęs finansų ministerijų vadovams, – ar turėtų Tarptautinis valiutos fondas (TVF) didinti savo rezervus.
Anot „Reuters“ šaltinių, kai kurios besivystančios šalys siūlo įlieti į TVF 350 mlrd. dolerių.
Tačiau šią idėją skeptiškai vertina Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy's Geithneris.
„Jeigu panagrinėsime dabartinę situaciją pasaulyje, pamatysime, kad TVF turi daug laisvų lėšų, – sakė T. Geithneris interviu JAV televizijos kompanijai CNBC. – Europa tikrai turi prieinamų rezervų, kad galėtų padėti spręsti finansines problemas“.
Skolų krizę Europoje sukėlė didžiulės kai kurių euro zonos šalių, tarp jų – Graikijos, Ispanijos ir Italijos, – skolos.
Europos šalys, taip pat JAV administracija mėgina surasti pasitraukimo iš krizės mechanizmą, kuris, viena vertus, padėtų į finansinę duobę įkritusioms šalims išmokėti savo skolas, o kita vertus, – apsaugotų bankus.
Penktadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV prezidentas Barackas Obama svarstė ekonominę situaciją Europoje telefonu.
JAV valdininkų teigimu, per šį pokalbį B. Obama teigė, kad situacija ES kelia rimtą grėsmę Jungtinėms Valstijoms, taip pat priminė apie pasirengimą Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderių viršūnių susitikimui, kuris vyks Kanuose lapkričio pradžioje.
Pasak JAV iždo sekretoriaus, tam, kad euro zona išsikapstytų iš krizės, būtinas „vyriausybių siekis padaryti viską, kas įmanoma, norint suvaldyti situaciją ir skirti tam tiek lėšų, kiek būtina“.
T. Geithneris įsitikinęs, kad Europa „akivaizdžiai juda“ krizės įveikimo kryptimi.
Šalių, neįeinančių į euro zoną, vyriausybės reikalauja, kad ES valstybės imtųsi antikrizinių priemonių kiek įmanoma greičiau. Tačiau ekspertai nesitiki, kad koks nors esminis gelbėjimo planas bus paskelbtas iki ES šalių lyderių viršūnių susitikimo, numatyto spalio 23 dieną.
