Giedrė Sankauskaitė
Bendras Lietuvos ekonomikos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3 – 6 mėn. Gerėja šalies mažmeninė prekyba. Pastaruoju metu sparčiau augo ne nebūtiniausių prekių paklausa, o tai rodo, kad Lietuvos žmonės jaučiasi tvirčiau. Taip ketvirtadienį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda SEB banko organizuotoje konferencijoje, skirtoje apžvelgti Lietuvos makroekonomiką.
Analitikas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Lietuvos vežėjų ir maisto produktų gamintojų atžvilgiu. „Reikėtų pradėti analizę nuo statistikos – 2013 metų sausį – liepą į Rusiją iškeliavo 19,6 proc. viso eksporto“, – kalbėjo G. Nausėda. Pasak jo, pastaruoju metu smarkiai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų, mašinų ir įrenginių, tekstilės gaminių, baldų, chemijos produktų, palstikinių ir guminių gaminių išvežimas. Nesureikšmindamas šiuo metu probleminių prekybos su Rusija apribojimų, SEB banko prezidento patarėjas atkreipė dėmesį į kitus, pasak jo, rimtesnius iššūkius.
„Rimtesnių iššūkių mums kels Rusijos ekonomikos lėtėjimas, ne tik neigiamai atsiliepsiantis jos „apetitui“ lietuviškoms prekėms, bet ir padidinsiantis platesnio masto protekcionistinių veiksmų tikimybę“, – ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda. Pasak SEB banko analitikų, Rusijos BVP plėtra sulėtėjo iki 1,2 proc. antrąjį 2013 m. ketvirtį, vangiai vyksta pramonės ir investicijų veikla. Kita vertus, Lietuvos eksportuotojams svarbiausias Rusijos rinkos elementas – vartojimas – tebedidėja.
Kaip ketvirtadienį teigė G. Nausėda, Rusijos pramonės stagnacija Lietuvai grėsminga labiausiai dėl didesnės protekcionistinių priemonių taikymo tikimybės. Pasak analitiko, kad ir kaip būtų, situacija nė iš tolo neprilygsta 1998 metų Rusijos finansų krizei, kuri staigiai ir iš pamatų supurtė dvišalę prekybą, priversdama Lietuvos verslininkus atsigręžti į Vakarų rinkas. „Jeigu dabartinės problemos užsitęstų, tokia alternatyva yra jau ir dabar, juolab, kad daugelis prekių galėtų būti nukreiptos iš rytų į vakarus“, – sakė G. Nausėda. SEB analitikų teigimu, pastaraisiais mėnesiais didesnio indėlio į Lietuvos ekonomikos plėtrą susilaukiama iš vidaus rinkos.
Prekyba naudotais daiktais neužleido lyderės pozicijos pagal augimo spartą, tačiau buvo lėtesnė negu metų pradžioje. Pasak SEB banko analitikų, sparčiai didėjo tekstilės, drabužių ir avalynės, buitinės ir vaizdo technikos pardavimas, rodantis namų ūkių gebėjimą daugiau pinigų išleisti nebūtiniausioms prekėms. SEB banko analitikai nuo 3,2 proc. iki 3,8 proc. pagerino šalies BVP augimo 2013 metais prognozę.
2014 ir 2015 metų BVP augimo prognozė nesikeičia – BVP turėtų augti atitinkamai 3,5 proc. ir 4 proc.
