LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Valdantieji žada kitąmet pradėti kompensuoti pensijas iš nenumatytų „viršplaninių“ pajamų, kurių, pasak Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, „tikrai bus“. Tačiau ekonomistas Gitanas Nausėda abejoja, ar į biudžetą pavyks surinkti netgi tai, kas suplanuota. „Tik kad neatsitiktų taip, kad tomis „viršplaninėmis pajamomis“ užliūliuosime visus, visi tikėsis pensijų kompensavimo, bet iš tikrųjų ateis laikas ir bus pranešta, kad nėra iš ko kompensuoti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausybei pasiūlė pradėti kompensuoti krizės metu neteisėtai sumažintas pensijas nuo kitų metų vidurio arba dar anksčiau, jei „biudžeto pajamų surinkimas viršys planuotas pajamas arba atsiras kiti finansavimo šaltiniai“.
Toks pats nutarimas anksčiau ketvirtadienį buvo priimtas ir valdančiųjų politiniame pasitarime: pensijos turėtų būti pradėtos grąžinti 2014 m. iš viršplaninių pajamų.
Neplanuojamų pajamų, pasak L. Graužinienės, „tikrai bus“.
„Viršplaninių pajamų tikrai bus ir tą rodo ekonominės tendencijos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Be to, pasak L. Graužinienės, valdantieji paprašė finansų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės iki gruodžio 15 dienos pateikti „savo grafikus, kaip jie mato, kaip planuoja tas pajamas, ir (...)kokiais periodais iš kokių lėšų būtų galima kompensuoti“.
L. Graužinienė taip pat aiškino, kodėl pensijų grąžinimas nėra įtraukiamas į šiuo metu svarstomą 2014 m. biudžetą: „negalime suplanuoti orinių pajamų“.
G. Nausėda: biudžetas jau yra optimistinis
Kol valdantieji prašo ministerijų suplanuoti neplanuojamas pajamas, ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad net ir planuojamos yra „optimistinės“.
„Viskas sukasi aplink tokį mistinį terminą kaip „viršplaninės pajamos“. (...)Tačiau tai gali atsitikti tik tokiu atveju, jei realus ekonomikos procesas būtų aktyvesnis arba spartesnis nei prognozuoja Finansų ministerija. Pažvelgus į tuos rodiklius, kurie yra pateikti: 3,4 proc. [BVP] augimas, 1,6 proc. infliacija, 5,2 proc. augimas vidutinio darbo užmokesčio – jie yra pakankamai optimistiški žvelgiant iš šiandieninio taško. Pakankamai optimistinės prognozės. Gali atsitikti taip, kad jos gali būti net nepasiektos, nes matome tam tikrų neigiamų reiškinių, ypač eksporto sektoriuje. Na ir šiandien, tarytum iliustracija, pramonės augimas – praktiškai jau nulinis. Jei mes su tokiais tempais, kokius dabar patiriame, įeisime į kitus metus, tai aš bijau, kad 3,4 proc. yra pakankamai optimistiškas vertinimas“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė G. Nausėda.
„Pažvelkime kad ir į šiuos metus: ar mes galime kalbėti apie viršplanines pajamas 2013 metais? Jų nėra, nes ilgus mėnesius nuolat nesurenkame kai kurių pagrindinių mokesčių tiek, kiek planavome. Taigi toks optimizmas gal ir sveikintinas, tik kad neatsitiktų taip, kad tomis „viršplaninėmis pajamomis“ užliūliuosime visus, visi tikėsis ir tikėsis pensijų kompensavimo, bet iš tikrųjų ateis laikas ir bus pranešta, kad nėra iš ko kompensuoti“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.
„Bočiai“: pakaktų pristabdyti pervedimus į pensijų fondus
Pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus teigia, kad pradėti kompensuoti pensijas nuo kitų metų „būtų teisinga“.
„Tai būtų tikrai teisinga ir tokiu atveju, aš manau, pensininkai nereikalautų iš manęs, kad aš pateikčiau jiems seimūnų pavardes. (...) Dėl to, kad jie jau buvo nusprendę nebebalsuoti už tuos seimūnus, kurie nepalaikys pensininkų“, – sako P. Ruzgus.
Jis neprieštarauja, kad pensijos būtų grąžinamos palaipsniui, ir skaičiuoja, kad valstybė pensininkams yra skolinga 1,115 mlrd. Lt. Iš jų 438 mln. Lt yra skola dirbantiems pensininkams, 677 mln. Lt – likusiems.
P. Ruzgus teigia, kad pinigų gali atsirasti net jei biudžete viršplaninių lėšų neatsirastų.
„Jeigu bus noras, tai pinigų atsiras. Kaip žinote, privatiems pensijų fondams yra pervedami 2 proc. Jei per metus nebūtų pervesti 2 proc., būtų sutaupyta pusė milijardo. Žiūrėk, per metus-porą pensijos būtų grąžintos“, – LRT radijui teigė „Bočių“ pirmininkas.
Į tiesioginę „60 minučių“ laidą paskambinusi pensininkė Joana iš Kauno teigė, kad pirmiausia pensijos turėtų būti grąžinamos vyresniems nei 75 metų žmonėms. Joana teigė, kad jai ir jos vyrui yra 85 ir 87 metai.
„Toks, aš manau, elgesys tikrai neįžeistų, nes, patikėkite, kiekvienais metais maždaug 45 tūkst. pensininkų iškeliauja į Anapilį, – į kaunietės mintis atsakė P. Ruzgus. – Jei tik bus taip atsižvelgta, tegul tik grąžina. Mes su tuo susitaikysime“.
