Šiandien Lietuvoje „Leo LT“ domina visus ne mažiau nei artėjantys prezidento rinkimai. Ir ši bendrovė tokia pat paslaptinga, lydima gandų lyg koks Valstybės saugumo departamentas. Todėl LŽ nustebo, kai „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika noriai sutiko atsakyti į visus pateiktus klausimus.
Jis neslėpė, kad „Leo LT“ valdyba dar nesumanė modelio, pagal kurį bus statoma nauja atominė elektrinė. „Derybų su partneriais procesas vyko keistokai, nes vežimas pastatytas prieš arklį. Mėginame pasidalyti briedį, kuris vis dar laksto po girią“, - LŽ tvirtino „Leo LT“ valdybos pirmininkas G.Mažeika.
„Mums jos reikia“.
- Ar bus pastatyta nauja atominė elektrinė? Jūsų pirmtakas Rymantas Juozaitis neseniai sakė, kad gali būti visaip. Ko dabar tikėtis Lietuvos žmonėms?
- Pagal Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją 2015-aisiais turi pradėti veikti pirmas naujos atominės elektrinės (AE) blokas. Valstybės politika tuo klausimu nesikeičia. Jei teiraujatės manęs kaip piliečio, žmogaus ir bendrovės vadovo, į klausimą, bus ar nebus, atsakau: taip.
Kodėl, mano požiūriu, AE bus pastatyta? Pirmiausia todėl, kad mums jos reikia. Mums elektrinės reikia dėl to, jog esame atominės energetikos valstybė. Mums, kaip mažai valstybei, tai yra gerai, nes suteikia tam tikro svorio; įgyjame tam tikrą statusą. Turime patirties, darbuotojų, AE. Turime įdirbį - nekuriame tuščioje vietoje.
- Kalbate apie patirtį. Bet juk atėjęs privatus investuotojas tos patirties neturi. „VST“ prieš keletą metų privatizavo parduotuvių tinklo „Maxima“ savininkai, o ne patyrusi energetikos bendrovė.
- Geras klausimas, bet prie atsakymo dar prieisime. Turiu galvoje valstybės patirtį - veikiančią AE. Šiandien pasaulyje matome atominės energetikos atgimimą. Tai pigiausias elektros energijos generacijos būdas. Turime stengtis dėl savo vartotojų gerovės ir gamintojų konkurencingumo.
„Leo LT“ - didelis projektas: tai didžiulės investicijos ir - statybos laikotarpiu - labai didelis impulsas ekonomikai. Pagal Nacionalinę energetikos strategiją statybos turėjo vykti jau dabar. Ir šiandienė krizė Lietuvoje būtų visai kitokia, jei tie darbai jau būtų prasidėję. Taigi argumentų, kodėl mums reikėtų išlaikyti branduolinės valstybės statusą, esama nemažai.
Ketvirtą mėnesį dirbanti nauja „Leo LT“ valdyba aiškaus modelio, atsakančio į klausimus, kokio dydžio, galingumo bus nauja AE, su kuo ir kaip ją statysime, dar nerado. Derybų su partneriais procesas vyko keistokai, nes vežimas pastatytas prieš arklį. Mėginame pasidalyti briedį, kuris vis dar laksto po girią. Paprastai taip nedaroma.
Juk pastatyti AE nėra tikslas sau. Statome ją tam, kad Lietuvai būtų iš jos naudos, kad išspręstume tam tikras problemas. Privalome atsižvelgti ir į regiono specifiką. Tik apsibrėžę tą modelį, turime pasikviesti tinkamus partnerius.
„Mes neblefuojame“
- Tai kaip čia yra: „Leo LT“ sukurtas siekiant statyti AE, o dar net modelio, kaip statysite, neturite?
- Kaip tokio dydžio, sudėtingumo projektas, „Leo LT“ gyvuoja visai neilgai - nuo praėjusių metų gegužės. O iki tol realiai nieko nebuvo padaryta. Darbai prasideda tik dabar. Ir kai sakome, kad parengiamieji darbai vyksta pagal grafiką, mes neblefuojame: tai tiesa. Turi būti atliktos poveikio aplinkai, transportavimo ir kitos studijos.
Esminis mūsų valdybos uždavinys - kuo greičiau parengti minėtą statybos modelį ir pateikti jį svarstyti akcininkams. Niekur labai nevėluojame. Apsisprendimas turėtų būti padarytas šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. Laiko dar yra apie metus.
- O kodėl valstybė ir jai atstovaujanti Vyriausybė, dar neturėdama to modelio, sumanė pasikviesti konkretų privatų investuotoją? Gal reikėjo daryti priešingai?
- Tai steigimo klausimai. Aš visame tame nedalyvavau. Domėjausi šiais reikalais kaip ir kiti piliečiai. Galime tais klausimais pafilosofuoti. Tačiau buvo priimtas sprendimas pasikviesti privatų akcininką. Esu tikras, jog toks darinys kaip „Leo LT“ būtinai yra reikalingas. Nesakau, kad negalėjo būti padaryta kitaip. Bet valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės idėja labai gera. Ne kartą esu sakęs: valstybė nėra itin geras savininkas.
Strateginis akcininkas „būtų labai sveika“
- Tačiau ar netrukdo „Leo LT“ valdymui tai, kad privatus investuotojas neturi patirties atominių elektrinių statybos srityje?
- Dabartiniu etapu tikrai netrukdo. Vakarų skirstomieji tinklai („VST“) į „Leo LT“ gerai „įsipaišo“ - juk tai nėra kokia nors alaus gamykla.
- Bet „VST“ savininkai atėjo iš parduotuvių tinklo „Maxima“, o ne iš elektrinių statybų srities.
- Tikslas buvo - kad ateitų finansiškai stipri struktūra. Kompetencija, patirtis branduolinėje energetikoje labai reikalinga. Beje, juk gali ateiti dar vienas strateginis akcininkas - arba į pačią „Leo LT“, arba kaip dalininkas į Visagino AE projektą. Tai būtų labai sveika. Manau, čia tik laiko klausimas, ir tai normalu. Tačiau sprendimą turės priimti akcininkai: aš galėsiu tik siūlyti.
- Kodėl privatus investuotojas valdybos pirmininku pasirinko būtent Jus?
- Vis dėlto lenkiate... Mane pasirinko ne privatus investuotojas, o taryba. Kai ėjau į energetikos sritį, ėjau dirbti į Rytų skirstomuosius tinklus (RST). Ambicingam vadovui ten atsiveria labai geros veiklos galimybės. Anksčiau tai nebuvo efektyvi, skaidri įmonė, niekas negalvojo apie kovą su vagystėmis. Per tą laiką, kol dirbau RST, pasiekta rezultatų, kurie šiandien matyti. Ten viskas būtų buvę gerai, jei būčiau likęs; bet ir dabar viskas gerai.
Gavęs pasiūlymą iš „Leo LT“ akcininkų turėjau labai greitai apsispręsti. Buvo sunku priimti sprendimą, nes man patiko tai, ką dariau RST. Tačiau vadovaujuosi tokia filosofija: jei dauguma vadovų komandos narių mano, kad turi imtis atsakomybės, nes esi toje situacijoje tinkamiausias, atsakomybę reikia prisiimti.
Nesu naivus jaunuolis - puikiai suprantu, ką tai reiškia. Bet suvokiu AE uždarymo padarinius. Suvokiu, jog tai, ką mes darome, yra naudinga visuomenei, mums visiems.
Naujas požiūris buvo neišvengiamas
- Kaip skelbia žiniasklaida („Lietuvos žinios“), „Leo LT“ įmonėse atleidžiami specialistai ir priimami bankininkai, draudikai, vadybininkai. Kodėl?
- Žurnalistai sugalvojo terminą „energetikų klanas“. Jis išties egzistavo. Gal ir šiandien yra. Energetikos srityje darbavosi ištisos kartos: tėvai, vaikai, žentai. Tai truputį keistai atrodo. Kalbant apie veiklos efektyvumą - visko būta. Neišvengiamas buvo naujas požiūris, nauji impulsai.
Nuo praėjusių metų liepos 1 iki gruodžio 31 dienos atleisti 709 darbuotojai. Kas tie žmonės? Plika akimi matyti, kad dalis darbuotojų nelabai gerai žinojo, ko jie apskritai kiekvieną rytą ateidavo į darbą. Tarp jų buvo politikų, vadovų giminių, draugų, pažįstamų.
Antai RST dirbo net 20 asmeninių viršininkų ir vadybininkų vairuotojų, dabar liko tik vienas. Daugiausia atleista net ne energetikų, o aptarnaujančio personalo. Be to, buvo daug pensinio amžiaus žmonių. Nieko neturiu prieš pensininkus: jie ir šiandien dirba, ir rytoj dirbs. Tačiau pensininkas pensininkui nelygu. Dalis žmonių realiai nė nedirbo: vis imdavo nedarbingumo pažymėjimus, dar kur nors būdavo.
Mano vadybos principas - tinkamas žmogus tinkamoje vietoje. Galima, žinoma, diskutuoti apie tai, kas yra tinkamas žmogus. Bet šioje situacijoje labai svarbus buvo žmogaus vertybinis pagrindas. O kalbant apie veiklos skaidrumą, visko pasitaikė, ypač pirkimų srityje. Turėjo įvykti pokyčių.
Buvo neišvengiamas interesų konfliktas su senąja energetikų karta, kuri vadina save „tikraisiais“ energetikais. Tačiau galiu jus užtikrinti, kad energetikų pareigas ir toliau eina tikri energetikai. Ar gali man kas nors pateikti konkretų pavyzdį ir pasakyti: „Štai, Gintautai, šitoje pozicijoje turėtų būti energetikas. O tu ką paskyrei?“
Mums svarbu kompetencija, bet svarbu ir vertybinis pagrindas: sąžiningumas, orientacija ne į procesą, o į tikslą.
Problema - įvaizdis ir pasitikėjimas
- Kokios yra didžiausios kliūtys įgyvendinant naujos AE projektą? Kaip klostosi santykiai su politikais?
- Viena didžiausių šio projekto problemų, atsiradusių steigiant įmonę, yra įvaizdis ir pasitikėjimas. Kurį laiką įsteigus bendrovę tai nebuvo sprendžiama. Vyko Seimo rinkimai, dabar artėja prezidento rinkimai, ir kai kurios politinės jėgos šia problema naudojasi. Galbūt politiškai yra naudinga pulti ir mušti „Leo LT“. Tai didžiausia problema ir didžiausia kliūtis.
Dėl „Leo LT“ turi būti visuomenės, politinių partijų sutarimas. Be politikų palaikymo tokie projektai neįgyvendinami.
Kalbant plačiau apie energetinį saugumą ir su juo susijusį nacionalinį saugumą, politinis susitarimas yra neišvengiamas. Kaip sekasi susitarti? Manau, žingsnis po žingsnio mes keičiame situaciją. Laikas - sąjungininkas, nes, kai daromi geri darbai, žmonės, politikai tai pastebi.
- „Lietuvos energija“ skelbiasi mažinanti sąnaudas - parduodanti įvairių jai priklausančių automobilių už 300 tūkst. litų. Tačiau ketinama pirkti 3 automobilius vadovams už 300 tūkst. litų. Ar ne keistai Jums atrodo toks „taupymas“?
- „Leo LT“ valdyba - nežinau, ar girdėjote, ar negirdėjote - priėmė sprendimą ir savo noru susimažino atlyginimus. Mūsų tikslas 2009 metais sumažinti sąnaudas yra ambicingas ir, patikėkite, sunkiai pasiekiamas. Bet privalome tai daryti dėl esamos situacijos, smarkai mažėjant elektros energijos suvartojimui. Drastiškas sąnaudų mažinimas - neišvengiamas.
Vadovai negali likti nuošalyje, kai darbuotojams mažinami atlyginimai. Jie turi rodyti pavyzdį. Jei vyksta mūšis, o tu esi karo vadas, privalai pirmas šokti į priešo apkasą.
- Ir vis dėlto, kaip dėl tų automobilių?
- Kartais, matote, susidaro tokia situacija, kai mūsų darbuotojai, tarp jų ir vadovai, šiek tiek atsilieka nuo laiko ir nuo tos situacijos. Kalbėdamas apie mūsų energetikos įmones, „Leo LT“ valdybą, manau, jose turi dirbti geriausieji. O iš kur tuos žmonės imame? Jie ateina iš rinkos - iš verslo, bankų, draudimo kompanijų.
Džiaugiuosi, kai žmonės ateina iš pirmaujančių bendrovių. Tačiau tose įmonėse jiems užtikrinamos tam tikros sąlygos. Bendrovės vadovui dera turėti normalų automobilį. Nieko čia ypatingo. Bet situacija keičiasi. Pažiūrėsime, pasikalbėsime. Išsiaiškinsime, ar tikrai reikia pirkti tuos automobilius.
Vladimiras Laučius
