AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siūlydama valstybei už simbolinę 1 lito kainą perimti kontrolinį - 51 proc. - bendrovės akcijų paketą ir kartu įgyvendinti restruktūrizacijos veiksmų planą, kuris leistų nacionalinei aviakompanijai jau 2010 metais pradėti veikti pelningai.
Atitinkamas „flyLAL“ siūlymas šiandien, penktadienį, perduotas susisiekimo viceministro Arūno Štaro vadovaujamai darbo grupei civilinės aviacijos plėtros klausimams spręsti.
„Nemanau, kad yra daug džiūgaujančių dėl grėsmės Lietuvai likti be nacionalinės aviakompanijos, prarasti 70 metų gyvuojančią ūkio šaką ir ilgam susitaikyti su Europos provincijos statusu“, - teigia „flyLAL“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.
Jis informavo darbo grupę apie finansinę skrydžių bendrovės situaciją.
Šiuo metu „flyLAL“ skolos, nepadengtos turtu, siekia 89 mln. litų. Pagrindinis kreditorius – patys akcininkai, kuriems skola viršija 47,5 mln. litų.
Per ketverius metus po bendrovės privatizavimo akcininkai į ją investavo 85 mln. litų. Paskutinė 3 mln. litų akcininkų injekcija šį mėnesį buvo skirta keleivių pervežimams šventiniu laikotarpiu užtikrinti.
Ekspertų skaičiavimais, „flyLAL“ praradimas tik per vienerius metus Lietuvai turėtų apie 1 mlrd. litų neigiamą įtaką bendrajam vidaus produktui. Valstybės biudžetas vien dėl nesumokėtų pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių per 2009 metus negautų iki 30 mln. litų.
Tuo tarpu „flyLAL“ paruošto bendrovės restruktūrizavimo veiksmų plano įvykdymui reikalingas papildomas 30-35 mln. litų finansavimas. Tam įmonė planuoja imti banko paskolą, kuriai reikalinga valstybės garantija. Didžioji dalis šių lėšų būtų panaudota lėktuvų parko diversifikavimui, t. y. turimų lėktuvų pakeitimui į mažesnius ir ekonomiškesnius.
Veiksmų plane taip pat numatyta optimizuoti įmonės veiklą, organizuoti bendrus skrydžius su Skandinavijos aviakompanija SAS, jau pranešusia apie pasitraukimą iš Latvijos valstybinės skrydžių bendrovės „airBaltic“.
Įgyvendinus restruktūrizavimo veiksmų planą bei vykdant kryptingą Lietuvos aviacijos ūkio vystymo strategiją, bendrovė turi tapti pelninga jau 2010 metų pradžioje.
Savo išvadas dėl „flyLAL“ siūlymo A.Štaro vadovaujama darbo grupė ketina pateikti kitą savaitę.
Apibūdindamas situaciją Lietuvos aviacijos rinkoje, „flyLAL“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis pabrėžė, kad didžiausios čia veikiančios kompanijos – ir „flyLAL“, ir „airBaltic“ – šiuo metu veikia nuostolingai.
„Taigi, tai nėra tik mūsų bendrovės klausimas. Atsakymo į jį taip pat reikia ieškoti ankstesnės valdžios veikime arba tiksliau - neveikime, vystant civilinę aviaciją Lietuvoje“, - sako G. Žiemelis.
„flyLAL“ nuo pat 2004 metų, kai į Lietuvos rinką įžengė „airBaltic“, iš principo konkuravo su Latvijos valstybe. Kai kompanija 2005 metais tapo privati, jau privatus kapitalas konkuruoja su Latvijos valstybiniu kapitalu.
Pasak V. Žiemelio, natūralu, kad jėgos nelygios, juolab kad latviai tiesiogiai ir netiesioginėmis nuolaidomis iki šiol subsidijuoja savo nacionalinį vežėją. „flyLAL“ mano, kad kai kurie būdai nėra teisėti ir dėl to kreipėsi į teismą su daugiau nei 200 mln. litų ieškiniu.
Pasak „flyLAL“ akcininkų atstovo, privatus verslas tokiomis sąlygomis negali konkuruoti.
„Atėję iš privataus verslo, mes vadovavomės ta pačia verslo logika. Tai, matyt, ir buvo mūsų pagrindinė klaida, - pripažįsta V. Žiemelis. - Susidūrėme su faktoriais, kurie priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir – didžiąja dalimi - nuo valstybinių institucijų požiūrio bei elgsenos.“
„flyLAL“ pavyko pasiekti, kad bendrovės sąnaudos būtų vienos mažiausių Europoje. Mažesnes turi tik „Ryanair“.
Tačiau koją kiša įsisenėjusios struktūrinės problemos – oro uostų valdymo, navigacijos paslaugų ir kt.
Pasak G. Žiemelio, jų išspręsti be rimto valstybės požiūrio į šią ūkio šaką neįmanoma.
Kitas reikšmingas faktorius – orlaivių parkas. „flyLAL“ naudoja „Boeing“ lėktuvus, tačiau dėl galiojusių nuomos sutarčių jų nebuvo galima greitai pakeisti. Tuo tarpu mūsų rinkai jie yra per dideli ir neekonomiški. Vidaus rinkoje keleivių srautai šio orlaivio tipui ekonomiškai užpildyti yra per maži, o jų keitimas į mažesnius ir ekonomiškesnius reikalauja papildomų investicijų. Todėl atitinkamų orlaivių naudojimas tik didindavo „flyLAL“ nuostolius.
Galiausiai situaciją dar labiau užaštrino šiuo metu pasaulį krečianti finansinė krizė, dėl kurios bene trečdaliu sumažėjo keleivių srautai.
Dėl finansinių lėšų trūkumo šiuo metu padėtis tapo kritinė, pripažįsta G. Žiemelis. Jis atmeta kaltinimus savininkams sąmoningai sužlugdžius bendrovę. „Kai kas nors žlugdo bendrovę, iš jos ima pinigus, o ne į ją deda“, - sako „flyLAL“ akcininkų atstovas.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
