Lietuvos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą prie euro zonos prisijungti 2015 metais.
Agentūros pranešime teigiama, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra greičiausia augančios ES ekonomikos nuo 2008-2009 metų krizės, kurias galima laikyti Europos sėkmės istorija. Vis dėlto apie jų atviros ekonomikos, dideli banko ir paskolų santykiai, užsienio skolos dydis bei praeityje matyti buvę nestabilūs makroekonominiai laikotarpiai parodo apie jų pažeidžiamumą.
Po krizės sekusi griežta taupymo politika, ekonominis lankstumas, skausminga vidaus valiutos devalvacija ir stiprus socialinis susitelkimas leido Baltijos šalims subalansuoti savo ekonomikas, padidinti konkurencingumą ir grįžti į augimo ciklą. Stiprus augimas (apie 4 proc. 2012 metais) pabrėžia jų atsparumą euro zonos recesijai.
„Fitch Ratings“ atstovai mano, kad Baltijos valstybių atvirumas prekyboje, kapitalo ir darbo jėgos judėjime verčia jas būti struktūriškai priklausomomis nuo pasaulinių sukrėtimų.
Duomenys rodo, kad BVP ir infliacijos svyravimai per 10 metų buvo reitinguojami tarp dižiausių Europoje. Negalint valdyti valiutos kurso anticiklinė fiskalinė politika ir aktyvi bankų priežiūra sumažintų svyravimus ir užtikrintų pastovų augimą.
