Pasak jo, žmonėms grynųjų naudojant vis mažiau, svarbu prižiūrėti mokėjimus elektroniniais pinigais, pavyzdžiui, kriptovaliutomis.
„Matau grėsmę. Bet tai taip pat yra politinis sprendimas. Iš vienos pusės žiūrint, (...) parlamento nariai, išrinkti savo apygardose, bendrauja su žmonėmis ir su verslais. Jei iš tikrųjų kažkur iškyla, bet sąžiningų, praktinių problemų, jas turime spręsti ir nežiūrėti bukai užsispyrę“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė R. Šadžius.
„Antra vertus, grynųjų klausimas tampa kuo toliau, tuo mažiau aktualus. Aktualėja elektroninių pinigų klausimas. Kriptovaliutos ir visokie nauji dariniai, plačiai naudojami, be kita ko, ir atsiskaitant tarpvalstybiniuose sandoriuose, kurių taip pat daugėja“, – kalbėjo jis.
Anot ministro, elektroninių mokėjimų reguliavimas bus stiprinamas – šių paslaugų tiekėjai jau turi registruotis Lietuvos banke ir gauti licenciją, be kurios negalės veikti nuo gegužės.
„Pastangos yra dedamos“, – pabrėžė R. Šadžius.
BNS jau rašė, kad Seimas antradienį priėmė svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą.
Vis dėlto, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tuomet sakė, kad jis siūlys nustatyti 10 tūkst. eurų ribą, o ne 15 tūkst. eurų, kaip numatyta pirminiame projekto variante. Šiuo metu ši riba yra 5 tūkst. eurų.
Pasak jo, grynaisiais atsiskaitoma vis rečiau, tačiau jie vis dar yra populiari mokėjimo priemonė, o valstybė neturi jos apriboti.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
