A. Armandas pridūrė, kad, siekdamas nurėžti pernelyg dideles vyriausybės išlaidas, jis kalbėsis su ekonomikos dalyviais, įskaitant profesines sąjungas ir viršininkų organizacijas.
Manoma, kad biudžeto deficitas šįmet pasieks 5,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis skaičius beveik dvigubai viršija Europos Sąjungos (ES) nustatytą ribą.
„Neatsižvelgiant į vienerius ar dvejus pavienius krizės metus per pastaruosius 50 (metų), mūsų deficitas yra vienas didžiausių mūsų istorijoje“, – transliuotojui „France Inter“ pareiškė A. Armandas. Jis pažymėjo, kad „šiame lygmenyje padėtis yra rimta“.
Naujosios Prancūzijos vyriausybės, kuriai vadovauja konservatorius ministras pirmininkas Michelis Barnier, ateinančiais mėnesiais greičiausiai lauks iššūkis parlamente. Ministrai turi pasistengti užtikrinti, kad 2025 m. biudžetas, į kurį būtų įtrauktos priemonės viešiesiems finansams sutvarkyti, būtų priimtas žemuosiuose rūmuose Nacionalinėje Asamblėjoje. Ji po liepos mėnesį vykusių pirmalaikių rinkimų, kurių baigtis buvo neaiški, yra pasidalinusi maždaug į tris dalis.
M. Barnier gali tikėtis konservatorių ir prezidento Emmanuelio Macrono stovyklos paramos, tačiau kairysis aljansas NFP ir kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN) bet kuriuo metu gali nuversti vyriausybę per balsavimą dėl pasitikėjimo, jei jie suvienys jėgas.
Mokesčių kėlimas yra nuokrypis nuo politikos, kuri buvo puoselėjama, kai dirbo E. Macrono vadovaujamos vyriausybės. Tada aktyvumą buvo siekiama skatinti mažinant mokesčius įmonėms, būstui ir turtui. Anot nacionalinės statistikos tarnybos INSEE, nuo pirmųjų E. Macrono rinkimų 2017-aisiais ir 2023 m. mokestinės pajamos buvo sumažintos maždaug dviem procentiniais punktais BVP, iki 43,2 proc.
M. Barnier savo biudžeto projektą turėtų pristatyti kito mėnesio pradžioje.
