„Šiandien Vyriausybei pateiksiu pasiūlymą grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir karštam vandeniui“, - BNS sakė V.Šapoka.
Ministro teigimu, lengvata galiotų nuo spalio 1-osios iki gruodžio pabaigos ir tik centriniam šildymui. Ja negalėtų pasinaudoti gyventojai, kurie būstus šildo kitais būdais - elektra, malkonis ar kitaip.
Pasak jo, nuo kitų metų sausio tarifas didėtų - su kitų metų biudžetu Seimui bus teikiamas 15 proc. tarifas, kuris galiotų ne tik šildymui, bet ir viešbučiams.
„Valstiečių“ požiūriai su koalicijos partneriais ir opozicija kiek skiriasi - socialdemokratai ir konservatoriai pasisako, kad 9 proc. lengvata liktų ir kitais metais.
Kiek vėliau Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam Finansų ministerijos siūlymui. Sprendimui dar turi pritarti Seimas.
Valdančiųjų „valstiečių“ požiūriai su koalicijos partneriais ir opozicija kiek skiriasi - socialdemokratai ir konservatoriai pasisako, kad 9 proc. lengvata liktų ir kitais metais.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduoti Rima Baškienė BNS sakė, kad Vyriausybei pritarus, pataisa Seimui gali būti pateikta jau ketvirtadienį arba vėliausiai - kitą antradienį. Trečiadienį jas apsvarsčius komitetuose, kitą ketvirtadienį jos galėtų būti priimtos.
„Ypatingos skubos nebus, bet paprasta skuba bus, nes nuo spalio turi įsigalioti, o reikia palikti laiko prezidentei jas pasirašyti,“ - BNS sakė R.Baškienė.
Skaičiuojama, kad 15 proc. PVM tarifas šildymui valstybės pajamas sumažins 24 mln. eurų, 5 proc. PVM visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams, knygoms, keleivių vežimui - dar 24 mln. eurų. Šiuos praradimus iš dalies kompensuos iki 15 proc. padidintas PVM viešbučiams - dėl to planuojama gauti 7 mln. eurų papildomų pajamų.
Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas. Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą mainais į pastarųjų paramą urėdijų reformai.
2018 metų biudžetas bus perteklinis
Kitų metų biudžetas bus perteklinis, žada finansų ministras Vilius Šapoka, bet dar nesako, kiek pajamų į valstybės iždą planuojama surinkti daugiau nei išleisti.
„Planuojame perteklinį biudžetą. Tai yra viena iš priemonių, kad ekonomika neperkaistų, kad infliacija nustotų augti“, - BNS trečiadienį sakė V.Šapoka.
„Šiuo metu biudžetas yra formuojamas, todėl dar nepasakysiu konkretaus skaičiaus. Vakar tik atnaujintos prognozės (ekonomikos augimo - BNS)“, - pridūrė ministras.
V.Šapoka patikino neabejojantis, kad Vyriausybei pavyks sudėlioti kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą, kad jis būtų perteklinis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas BNS prognozuoja, kad kitų metų pajamos išlaidas gali viršyti ne daugiau kaip 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kelios dešimtosios procento - daugiausia, nebus vienas, du ar trys procentai pertekliaus. Gal iki pusės procento, apie pusę. Galbūt“, - prognozuoja S.Jakeliūnas.
Jis taip pat priminė, kad perteklinį valstybės biudžetą jau teko turėti 2016 metais, nors ji buvo planuojamas deficitinis.
„Žiūrėsime, kaip klostysis šių metų biudžeto surinkimas, nes rodikliai kol kas pakankamai geri - išlaidos eina pagal planą, o pajamos viršija. Tiek
„Sodros“ pajamų surenkama apie 100 mln. eurų daugiau negu planuota, tiek valstybės biudžeto, nors antrąjį pusmetį tos tendencijos gali šiek tiek pasikeisti, tiek savivaldos pajamos viršija išlaidas. Tikėtina, kad ir šių metų biudžetas bus arba subalansuotas , arba kažkiek tai perteklinis. Tai logiška - jau reikia ir suplanuoti perteklinį biudžetą pagaliau“ , - teigė S.Jakeliūnas.
