„Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia. Nebent Seimas nuspręstų kitaip“, - ketvirtadienį Seime pareiškė ministras, atsakydamas į Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko liberalsąjūdiečio Kęstučio Glavecko pasiūlymą leisti Vilniaus miestui leisti obligacijas.
„Vilnius (...), žinant visą Vilniaus programą, galėtų išleisti ilgalaikes, pavyzdžiui, 5, 10 ar 15 metų miesto obligacijas tam, kad esant tokiai parankiai situacijai, būtų sukelti viešieji finansai Vilniaus miestui paremti, nes tos palūkanos, kurios yra dabartiniu metu ir už kurias siūlomas obligacijų platinimas, iš tikrųjų yra labai žemos“, - teigė Seimo narys.
R.Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui, o monopoliją platinti obligacijas turi išlaikyti Vyriausybė.
„Ką gali daryti savivaldybės? Jos gali iš tikrųjų skolintis komercinėje rinkoje, ir tai daro. Kiek aš žinau, ir ankstesnė Vilniaus valdžia padarė sėkmingų žingsnių, refinansuodama skolas. Labai linkėčiau naujajai Vilniaus valdžiai eiti toliau šiuo keliu – įtikinti kreditorius, kad tai galima padaryti, restruktūrizuoti skolas esamų skolų rėmuose, remiantis tuo, kad skaidrėja savivaldybės finansų valdymas“, - Seime aiškino finansų ministras.
Vilniaus miestas dar 2001 metais buvo pasisamdęs finansų patarėjus obligacijų emisijai tarptautinėse rinkose. Tuomet skelbta, kad 2002 metais sostinė išleis 66,6 mln. eurų vertės obligacijų, tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti. Savivaldybės ketinimus išleisti obligacijas tuomet skeptiškai įvertino Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Vilniaus miesto skola šiuo metu siekia apie 390 mln. eurų.
Lietuvoje įstatymai nenumato galimybė savivaldybėms leisti obligacijas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
