Tai numatyta Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimuose, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka, teigiama ministerijos pranešime.
„Matome tam tikrą netolygumą azartinių lošimų sektoriuje ir naujos realybės neatitinkančią situaciją – nepaisant apyvartų, azartinius lošimus organizuojantis verslas moka fiksuoto dydžio mokestį, o ne procentinę dalį nuo gautų pajamų. Norime nustatyti aiškesnę, visiems tolygią apmokestinimo sistemą, kuri būtų teisingesnė: didesnės apyvartos mėnesiais verslas mokėtų daugiau, mažesnės – mažiau“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Dabar organizuojant lošimus A kategorijos automatais, B kategorijos automatais ir stalo lošimus, mokamas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį: už A kategorijos lošimo automatą – 260 eurų per mėnesį, už B kategorijos lošimo automatą – 130 eurų per mėnesį, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 2 300 eurų per mėnesį.
Anot ministrės, fiksuoto dydžio mokestis už lošimo įrenginį kvestionuotinas, nes jis nesusijęs su uždirbamomis pajamomis – apyvartoms mažėjant procentais išreikšta mokesčio dalis didėja, o esant ekonomikos pakilimui ir apyvartoms didėjant – procentais išreikšta mokesčio dalis sumažėja.
Kitų rūšių lošimams taikomas mokestis skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo (angl. gross gambling revenue – GGR): organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, taikomas 18 proc. mokesčio tarifas nuo GGR, o organizuojant nuotolinius lošimus – 13 procentų.
Todėl teikiamu įstatymo projektu siekiama konvertuoti dabar mokamą fiksuotą mokestį į procentinį dydį – lošimų stalams, A kategorijos ir B kategorijos lošimo automatams siūloma nustatyti mokestį, kuris sudarytų 18 procentų nuo GGR. Taip pat, siekiant paprastesnio mokesčio administravimo, perskaičiavus suapvalinti ir suvienodinti mokesčio tarifai visoms antžeminių lošimų rūšims.
Nuo lapkričio 1 dienos pradeda galioti dar 2017 m. priimta pataisa, jog visi lošimo automatai ir lošimo stalai turi būti sujungti į vieningą Automatų kontrolės informacinę sistemą (LAKIS), kuri leis tvarkyti duomenis apie įplaukas ir išmokėtas išmokas bei užtikrins kontrolę, sukurdamas galimybes susieti mokesčio dydį su įrenginio uždirbamomis pajamomis.
Finansų ministerija taip pat rengia papildomus azartinių lošimų sektoriaus teisinio reglamentavimo pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, įtvirtinant galimybę atsiskaityti banko kortele lošimų organizavimo vietoje, mažinti korupcijos pasireiškimo galimybes sektoriuje, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, o taip pat lengvinti administracinę naštą verslui, atsisakant reikalavimo, susijusio su lošimo įrenginių ženklinimu.
Taip pat, atsižvelgiant į šiuolaikines technologijas ir inovacijas, Finansų ministerija rengia projektą siūlantį azartiniams lošimams priskirti nuotolinius žaidimus, kuriuose galimi piniginę vertę turintys laimėjimai, reglamentuojant reikalavimus naujiems lažybų objektams, tokiems kaip elektroninis sportas.
Seimas birželio pabaigoje bendru sutarimu yra pritaręs ir parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko inicijuotoms Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma įvesti licencijas lošimų organizatoriams.
Norintiems organizuoti nuotolinius lošimus, licencija kainuotų 0,5 mln. eurų, atidaryti kazino, įrengti A ir B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. eurų, bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų į valstybės biudžetą sumokėti 1 mln. eurų.
Šios pataisos, jeigu Seimas joms pritartų, įsigaliotų nuo 2022 metų sausio.
