Praėjusiais metais Europa sulaukė rekordinių investicijų iš užsienio – buvo įvykdyta beveik 4 tūkst. investicijų projektų. Palyginti su 2012 m., bendras tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičius buvo 4 proc. didesnis. Daugiausia projektų įgyvendinta Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, o Baltijos šalys tradiciškai išlieka patrauklios užsienio investuotojams – skirtingai nei dauguma kitų Rytų Europos valstybių. Tokias tendencijas atskleidžia kasmetinis profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas.
Daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI), kaip ir anksčiau, sulaukiama iš pačių Europos šalių. Tačiau JAV ir toliau išlieka pagrindine investuotoja Europoje pasauliniu lygmeniu. Pernai JAV investuotojai finansavo 1027, arba 26 proc. visų TUI projektų. Tačiau tai buvo 2 proc. mažiau nei 2012 m. Pagal investicijas JAV vejasi BRIC blokui priklausančios šalys – Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, kurių TUI projektų skaičius Europoje 2013 m. buvo 313, arba 28 proc. daugiau nei 2012 m.
„Nepaisant to, kad Europos ekonomika iš recesijos išbrido tik antroje 2013 m. pusėje, praėjusiais metais sulaukta kaip niekad daug tiesioginių užsienio investicijų. Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje – pagrindinėse ES ekonomikose investicinių projektų skaičius augo 9-10 proc. ir daugiau“, – komentuoja Linas Dičpetris, „EY“ konsultacinių paslaugų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Baltijos šalys – vis dar patrauklios investuotojams
„EY“ partneris L. Dičpetris pastebi, kad skirtingai nei Vakarų Europoje, Centrinės ir Rytų Europos šalyse bendras TUI projektų skaičius, įskaitant ir Rusiją, smuko beveik 5 proc., o naujų darbo vietų sukurta 4 proc. mažiau. Didelės įtakos tam turėjo užsitęsusi ekonomikos recesija, kuri numalšino Vakarų Europos automobilių gamintojų bei nuotolines paslaugas teikiančių bendrovių norą investuoti Europoje.
Tačiau kai kurios regiono valstybės visgi nepasidavė neigiamoms tendencijoms – Turkija, kur TUI projektų skaičius išaugo 3,2 proc. bei Baltijos šalys tapo tokiomis išimtimis. „Pastarosiose šalyse TUI projektų skaičius 2013 m. buvo daugmaž panašus, tačiau daugiausiai naujų projektų įgyvendinta Lietuvoje – 33 projektai, arba 22 proc. daugiau nei 2012 m. Tuo tarpu Latvija išsiskyrė ryškiausiai tarp kitų Baltijos šalių – šalyje pernai sukurta 1614 naujų darbo vietų, kai Estijoje ir Lietuvoje sukurta atitinkamai 500 ir 1265 naujų darbo vietų“, - teigia L. Dičpetris.
Pasak jo, tradicinė pramonė galėtų dar stipriau prisidėti prie Lietuvos ūkio plėtros ir jo konkurencingumo didinimo, jei valstybė subalansuotai paskirstytų dėmesį bei išteklius aukštųjų technologijų, paslaugų ir tradicinių pramonės sektorių skatinimui. „Nors sunku ginčyti aukštųjų technologijų ir paslaugų sektorių svarbą modernios ekonomikos plėtrai, visgi tradicinės pramonės sektoriai – farmacija, cheminių medžiagų, gėrimų, pašarų, transporto priemonių kėbulų ir kita gamyba Lietuvoje turi didelį neišnaudotą potencialą kuriant aukštą pridėtinę vertę, prisidedant prie šalies eksporto plėtros ir pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“, – sako L. Dičpetris.
Investicijas traukė inovacijos ir aukšta pridėtinė vertė
Europos ekonomikos pakilimas iš recesijos tik dar labiau sustiprino inovatyvių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų poreikį. Pagal projektų skaičių Europoje TUI pritraukimo lyderių pozicijas išlaikė verslo paslaugų ir programinės įrangos sektoriai – pastarajame 2013 m. įgyvendinta virš ketvirtadalio daugiau projektų nei 2012 m. Beveik pusė su programinės įrangos kūrimu bei vystymu susijusių projektų sukurta JAV esančių kompanijų.
Pasak L. Dičpetrio, šiuo metu investuotojai kur kas optimistiškiau žvelgia į Europos ateitį nei prieš metus. Geras nuotaikas sustiprina tai, kad Europai pagaliau pavyko įveikti recesiją. Tačiau investuotojai pernelyg nepasitiki vien tik ekonomikos atsigavimu.
„Konkurencingumas vis dar išlieka pagrindinis tvaraus augimo ir Europos patrauklumo investuotojams garantas. Tam, kad regiono ekonomika išties būtų tvirta, būtina ne tik labiau vystyti darbuotojų įgūdžius, bet ir leisti jiems laisviau judėti visoje regiono darbo rinkoje. Be to, mažesnis rinkos reguliavimas ir padidinta ekonomikos integracija „pagražintų“ Europos veidą investuotojų akyse“, - teigia „EY“ partneris L. Dičpetris.
Nors Europos ekonomikos perspektyvos išlieka teigiamos, o investicijos gali tik augti, tai negarantuoja ramios padėties regione. Investuotojai vis dar išlieka realistiški dėl dabartinės ekonominės aplinkos bei tikisi, kad Europos šalių vyriausybės tęs pradėtą kovą su regioną kamuojančiomis ilgalaikėmis sisteminėmis problemomis.
