Beveik du trečdaliai apsaugos statuso gavėjų – keturiose ES valstybėse narėse. Daugiausia tokių žmonių registruota Vokietijoje (47 600 žmonių, arba 82 proc. daugiau nei 2013 m.), Švedijoje (33 000, arba 25 proc. daugiau nei 2013 m.), Prancūzijoje (20 600 žmonių, arba 27 proc. daugiau nei 2013 m.) ir Italijoje (20 600, arba 42 proc. daugiau nei 2013 m.).
Visoje Europos Sąjungoje teigiami pirmosios instancijos sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo sudarė 45 proc. visų priimtų sprendimų pagal prašymus suteikti prieglobstį. Galutinių teigiamų sprendimų dalis sudarė 18 proc. apeliacijų.
Lietuvoje iš 185 prašymų suteikti prieglobstį tenkinti buvo 70 (kas sudarė 39 proc.), o iš pateiktų 15 apeliacijų, tenkintos 5 (38 proc.). Europos Sąjungoje 2014 m. apsaugos statusą gavę asmenys pasiskirstė taip: 37 proc. Sirijos piliečių, 8 proc. Eritrėjos piliečių, 8 proc. Afganistano piliečių. Lietuvoje apsaugos statusą gavusių asmenų pasiskirstymas toks: 40,3 proc. Afganistano, 31,2 proc. Ukrainos ir 14,3 proc. Rusijos piliečių.
Rytoj, t.y. gegužės 13 d. Europos Komisija priims Europos migracijos darbotvarkę, kuria siekiama formuoti naują teisėtos migracijos modelį, kad ES taptų talentingų ir kvalifikuotų darbuotojų traukos centru, ir glaudžiau bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, stiprinant valstybių narių solidarumą bei kovojant su prekyba žmonėmis, gerinti migracijos valdymą.
