Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų.
Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones. Periferijoje esančios valstybės, gavusios Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko (ECB) finansinę paramą, pasižadėjo imtis griežtų veiksmų mažinant biudžeto deficitus, liberalizuojant darbo rinką, didinant konkurencingumą ir taip atgaivinti merdinčias vidaus ekonomikas.
Konkurencingumas auga
Dauguma ekonomikos ekspertų neigiamai vertina krizę išgyvenančių euro zonos valstybių galimybes pastatyti savo ekonomikas ant kojų. Pastaruosius trejus metus iš Pietų Europos valstybių teigiamų naujienų sulaukiama vis rečiau. Finansų rinkos viltingai laukia naujų sprendimų, politikai ir verslininkai jau dėlioja euro zonos žlugimo scenarijus, o eiliniai gyventojai desperatiškai bando išgyventi.
Vis dėlto praėjusią savaitę tamsius krizės debesis prasklaidė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos atlikto tyrimo išvados. Jose teigiama, kad krizėje atsidūrusios euro zonos valstybės pamažu tampa vis konkurencingesnės. Šis tyrimas parodo, kad skausmingos reformos galiausiai atneša pirmuosius vaisius. Paneigdami bendrą ekonomistų nuomonę ataskaitos autoriai net prognozuoja, kad kitais metais euro zonos ekonomika gali vėl augti.
Viena iš priežasčių teigti, kad tokios šalys kaip Graikija, Airija ar Ispanija juda teigiama linkme, yra pastebimas jų konkurencingumo augimas. Bene labiausiai prie to prisideda mažėjančios darbo jėgos sąnaudos. Ataskaitoje nurodoma, kad Graikijoje šis rodiklis smuko ryškiausiai – nuo 2010 metų darbo jėga šalyje atpigo 15 proc.
Vis dėlto praėjusią savaitę Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pateiktoje pasaulio konkurencingumo ataskaitoje Graikija smuktelėjo šešiomis pozicijomis ir atsidūrė 96 vietoje iš 144 valstybių. Per pastaruosius šešerius metus per 30 pozicijų smukusi Graikija šiandien yra mažiausiai konkurencinga ES narė.
Tokį verdiktą PEF atstovai priėmė dėl nestabilios šalies makroekonominės aplinkos, nepakankamos prieigos prie kapitalo rinkų, žemo investuotojų pasitikėjimo, korupcijos, valstybės neveiksnumo ir nelanksčios darbo rinkos. Kita vertus, pažymima, kad Graikija gali pasigirti kvalifikuota darbo jėga, o veiksmingai įgyvendinus reformas ekonomika turėtų pagyvėti.
Tokioms šalims kaip Graikija norint padidinti konkurencingumą PEF siūlo rekapitalizuoti bankų sistemą, geriau tvarkytis su valstybės finansais ir skatinti struktūrines reformas, kurių tikslas – didinti produktyvumą, liberalizuoti rinkas ir paslaugas, ypač švietimo, naujųjų technologijų ir inovacijų srityje.
Naujausioje PEF ataskaitoje Airija per metus pakilo 2 laipteliais ir užėmė 27 vietą, Ispanija pasiliko 36-oje, Italija pakilo viena pozicija iki 42-osios, o Portugalija smuktelėjo iš 45 į 49 vietą.
Pastebima pažanga
Be produktyvumo augimo, dauguma euro zonos valstybių sėkmingai mažina savo einamosios sąskaitos deficitus, žyminčius skirtumą tarp eksportuojamų ir importuojamų prekių bei paslaugų vertės. Tyrimas atskleidė, kad Graikijoje nuo 2008 iki 2011 metų einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo 54 proc. Nors šalies ekonomika nuo 2007 metų susitraukė net 27 proc., eksporto mastai pasiekė tų metų lygį.
Ispanijos ir Portugalijos einamosios sąskaitos deficitai 2008–2011 metais, ataskaitos autorių skaičiavimu, sumažėjo atitinkamai 50 ir 40 proc. Be to, dėl augančio eksporto ir importuodama mažiau prekių ir paslaugų Italija sugebėjo panaikinti savo užsienio prekybos deficitą.
Ekonomikos ekspertai teigiamai sutiko šiuos naujus duomenis ir teigė, kad krizės apimtos euro zonos šalys reformų atžvilgiu pažengė kur kas daugiau nei tikėtasi.
„Euro zona jau atliko didžiąją dalį struktūrinių namų darbų“, – „Financial Times Deutschland“ teigė Vokietijos banko „Bremer Landesbank“ vyriausiasis ekonomistas Folkeris Hellmeyeris.
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacija mano, kad pastangos didinti euro zonos šalių konkurencingumą pradės duoti rezultatų 2013 metais. Nors šiais metais euro zonos ekonomikai prognozuojamas 0,2 proc. susitraukimas, optimistinės ataskaitos autoriai tikisi, kad kitais metais vieningos valiutos sąjunga gali sulaukti net 0,7 proc. ekonomikos augimo.
Reikalauja daugiau dirbti
Naujausia Graikijos nedarbo statistika byloja, kad daugiau kaip pusė žmonių, kurių amžius nesiekia 25 metų, neturi darbo. Europos Komisijos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę 53,8 proc. jaunų graikų buvo bedarbiai.
Nuo tarptautinės finansinės paramos priklausomai Graikijai šie duomenys labai apsunkina galimybes greitai išsikapstyti iš krizės. Be to, praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad tarptautiniai šalies kreditoriai (ECB, ES ir TVF) pareikalavo Graikijos vyriausybės pailginti darbo savaitę iki šešių darbo dienų. Manoma, kad drastiškos darbo rinkos reformos kelti minimalų mėnesinį atlyginimą ir ilginti darbo valandas gali būti viena iš vadinamojo trejeto sąlygų, kurią Graikija privalės įvykdyti norėdama gauti kitą paramos paketą.
Naujoji šalies vyriausybė bando atrasti būdų, kaip sumažinti valstybės išlaidas ir įtikinti tarptautinius kreditorius, kurie sprendimą dėl naujo paskolos paketo Graikijai turėtų priimti spalį.
Vietos ekonomistai įsitikinę, kad „trejeto“ pateiktas Graikijos darbo rinkos įvertinimas yra klaidingas, o didžiausias iššūkis darbdaviams yra ne pigios darbo jėgos trūkumas, bet per mažas jų gaminamos produkcijos poreikis.
„[TVF žinutė] puikiai atspindi eilinių vokiečių rinkėjų nuomonę, kad Graikijai reikia gero spyrio, – CNN teigė Graikijos ekonomistas Yanis Varoufakis. – Taigi šiandien Šiaurės Europoje turime šią klaidingų ekonominių tyrimų ir stereotipų samplaiką dėl to, kas yra blogai Graikijoje.“
Ekonomistas nerimauja, kad, jei tarptautiniai ir euro zonos partneriai ir toliau teiks tokius griežtus reikalavimus, skolose skendinti valstybė taps „mafijos valdomu protektoratu“.
„Daugiau biudžeto apkarpymų, dar labiau mažinama minimali alga, tolesnis įsiveržimas į šalies gerovę, faktinis socialinės apsaugos sistemos žlugimas, – niūrųjį scenarijų apibūdino Y. Varoufakis. – Šis užburtas ratas savo kelyje viską sunaikins.“
FAKTAI: Euro zonos atsigavimas
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos ataskaitoje teigiama, kad nuo 2010 m. darbo jėga Graikijoje atpigo 15 proc.
Graikijoje nuo 2008–2011 metų einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo 54 proc., Ispanijoje – 50 proc., Portugalijoje – 30 proc.
Ataskaitos autoriai prognozuoja, kad kitais metais euro zonos ekonomika augs 0,7 proc.
„Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę 53,8 proc. jaunų graikų buvo bedarbiai
PEF sudarytame pasaulio konkurencingumo reitinge Graikija užima 96 vietą, Portugalija – 49, Italija – 42, Ispanija – 36, Airija – 27
Mindaugas SAMKUS
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 33(95), rugsėjo 10 - rugsėjo 16 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
