Tačiau pristatytos ataskaitos dar turės nueiti ilgą kelią, kol bus patvirtintos kaip rekomendacijos.
EK atsižvelgdama į ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarusi ataskaitas su ES valstybėmis narėmis, gegužės mėnesį kiekvienai šaliai pateiks konkrečias ekonomikos ir biudžeto politikos rekomendacijas. Jas rugpjūčio – spalio mėnesiais valstybių narių vyriausybės turės įtraukti rekomendacijas į savo reformų planus ir kitų metų biudžetą.
„Lietuvos ekonominė sveikata yra nebloga, tyrimai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos tokios kaip skurdas, socialinė atskirtis, švietimo ir sveikatos problemos nesitraukia ir jeigu bus apleistos galime turėti rimtų pasekmių“, – pradėdamas komentuoti EK ataskaitą Lietuvai sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Anot jo žiūrint detaliau pernai Lietuva turėjo aukštą ekonomikos augimą, prie to prisidėjo darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas, kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokestinėmis priemonėmis todėl pirminiais duomenimis Lietuvos biudžetas tapo subalansuotas.
Tačiau biudžeto pajamų atžvilgiu, mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės ir toliau nėra išnaudojamos. Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o PVM surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje.
„Lietuvoje ekonominio augimo vaisiais vis dar dalijamasi netolygiai: nepaisant pozityvių pasikeitimų paskutiniaisiais metais, pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti“, – teigia EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Lietuva ėmėsi mažinti skurdą, tačiau vertinant skurdo ir atskirties riziką šalis vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė. Skurdo ir socialinės atskirties rizika ypač didelė šiose socialinėse grupėse – bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus žmonių, tėvų, kurie vieni augina vaikus.
„Universalios vaikų išmokos yra geras pavyzdys, kad įmanoma sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką tam tikroms visuomenės grupėms. Tačiau dalis visuomenės išlieka padidėjusios rizikos zonoje“, – teigia A. Pranckevičius.
Didėjant darbo jėgos su žema kvalifikacija imigracijai, išsilavinusių specialistų emigracija tęsiasi.
EK atstovybės Lietuvoje vadovo Lietuvos ateitis priklauso nuo išsilavinusio ir gabaus jaunimo, tačiau švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūksta koordinavimo ir ilgalaikės strategijos.
„Mažėjo moksleivių ir studentų skaičius, o mokytojai sensta, tad vis sunkiau užtikrinti kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse“, – teigia A. Pranckevičius.
Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas.
Pasak A. Pranckevičiaus, mokymasis visą gyvenimą Lietuvai vis dar išlieka iššūkiu.
Kalbant apie sveikatą Lietuva ėmėsi priemonių gerinti sveikatos priežiūros prieinamumą, tačiau šalies žmonių sveikata vis dar viena prasčiausių ES.
„Tik 44 procentai Lietuvoje savo sveikatą vertina kaip gerą ar labai gerą, kai ES vidurkis yra 70 procentų“, – pastebi EK atstovybės vadovas.
Mirštamumas Lietuvoje nuo pagydomų ligų dvigubai viršija ES vidurkį.
Mažas finansavimas, neefektyvus išteklių panaudojimas ir kokybės kontrolės trūkumas lemia žemą sveikatos priežiūros kokybę, nepakankamą dėmesį pirminei sveikatos priežiūrai bei prevencijai ir didelius regioninius skirtumus.
Lietuvos augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema, kuri, nepaisant dedamų pastangų, išlieka fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu.
Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje daugiau nei dvigubai atsilieka nuo tikslo, kuris buvo iškeltas 2020 metams. Verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas, o inovatyvios įmonės nepaisant tikrai gerų pavydžių sudaro labai nedidelę ekonomikos dalį.
Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosauginiam tvarumui, kuris Lietuvoje yra žemas. Tai lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikoje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosauginiai mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas.
„Naujosios EK paskelbta žaliojo kurso ambicija atsispindi ir Lietuvai skirtoje ataskaitoje. Lietuvos Vyriausybės parengto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimas bus ypač svarbus visą ateinantį dešimtmetį“, teigia A. Pranckevičius.
Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, lyginant ataskaitą su pernykšte matome pažangą kai kuriose srityse, pavyzdžiui išplečiant mokesčių bazę. Tačiau giluminės problemos išlieka tokios pačios.
