Pasak su tyrimu susijusių šaltinių, Briuselis yra pradinėje tyrimo stadijoje. Jei bus nustatyta, kad BYD pasinaudojo nesąžiningomis laikomomis Kinijos vyriausybės subsidijomis, bendrovei gali būti nurodyta parduoti dalį turto, sumažinti gamybos pajėgumus arba grąžinti subsidijas. Už tokį bendrovės poelgį taip pat gali būti taikomos finansinės sankcijos už taisyklių pažeidimus.
Ekonominiai ryšiai su Kinija
Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas jau ilgą laiką konfliktuoja su Briuseliu, ypač dėl požiūrio į Rusiją ir karą Ukrainoje. Per pastaruosius metus V. Orbánas dar labiau nutolo nuo ES politikos, siekdamas sustiprinti ryšius su Pekinu.
Praėjusiais metais Budapešte jis priėmė Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, o per pastaruosius metus pritraukė apie ketvirtadalį visų į Europą tekėjusių Kinijos investicijų.
Vienas didžiausių šios politikos projektų – BYD gamykla Vengrijos Segedo regione, kurios vertė siekia 4 mlrd. eurų ir kurioje planuojama sukurti iki 10 000 darbo vietų. Tačiau Europos Sąjungos pareigūnai teigia, kad gamykla buvo pastatyta naudojant kinų darbo jėgą, reikalingas medžiagas importuojant iš Kinijos. Tai reiškia, kad šio projekto ekonominė nauda Europos bendrijai yra minimali.
Kritika dėl valstybės pagalbos
Vengrijos Europos reikalų ministras Jánosas Bóka teigė, kad Budapeštas apie tyrimą nebuvo informuotas.
„Bet kokia investicija Vengrijoje labai greitai patenka į Komisijos akiratį, ir ji itin atidžiai stebi kiekvieną valstybės pagalbos sprendimą“, – sakė J. Bóka, pridurdamas, kad Vengrija į tokius tyrimus reaguoja ramiai, nes valstybės pagalbos klausimus vertina itin atsakingai.
2023 metais įsigaliojęs Užsienio subsidijų reglamentas leidžia ES tikrinti užsienio kompanijų finansavimą, įskaitant tiesiogines ir netiesiogines subsidijas, lengvatines paskolas, mokslinių tyrimų finansavimą bei valstybinius užsakymus. Nustačius pažeidimus, gali būti taikomos sankcijos, nuo turto pardavimo iki baudų už reikalavimų nesilaikymą.
Politinis ir ekonominis spaudimas
„Financial Times“ skelbia, kad Europos Komisijos atstovai atsisakė komentuoti šio tyrimo detales, o BYD atstovai taip pat nepateikė atsakymo į užklausas.
Nors ES šalys narės nori pritraukti Kinijos investicijas, prekybos komisarė Sabine Weyand pabrėžė, kad tokios gamyklos turi kurti pridėtinę vertę ir užtikrinti technologijų perdavimą, o ne tapti vien paprastomis surinkimo linijomis.
„Mes nesiekiame investicijų, kurios yra tik surinkimo operacijos be pridėtinės vertės ar technologinio perdavimo“, – teigė S. Weyand, pridurdama, kad Komisija turi priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Kinijos gamintojų plėtra Europoje
BYD aktyviai plečia savo veiklą tarptautinėse rinkose. Be gamyklos Vengrijoje, bendrovė planuoja atidaryti naujas gamyklas Turkijoje ir dar vienoje, dar neatskleistoje vietoje.
Vis dėlto, įmonė susiduria su tam tikrais iššūkiais, Pekinas lėtina leidimų išdavimą statybai Meksikoje, nerimaudamas dėl technologijų nutekėjimo į JAV.
Kiti Kinijos elektromobilių gamintojai taip pat siekia įsitvirtinti Europoje. „Chery“ investuoja Ispanijoje, „Geely“ derasi su Lenkija, o baterijų gamybos milžinė „CATL“ Vengrijoje stato didžiausią gamyklą Europoje, kurios vertė viršija 7 mlrd. eurų.
Europos Sąjunga siekia užtikrinti, kad Kinijos investicijos nepažeistų konkurencijos principų, o bendrovės prisidėtų prie regiono ekonomikos.
