Visoje Europoje tvyro nepasitenkinimas dėl būsto įperkamumo, rodo „Eurobarometro“ apklausa.
Vidutinis pasitenkinimo būsto įperkamumu rodiklis -3,1 (skalėje nuo -10 iki +10). Labiausiai piktinasi kipriečiai (-7.5). Nedaug atsilieka bulgarai, lietuviai, rumunai, ispanai, vengrai, lenkai, maltiečiai (visų indeksas žemesnis nei -5,0).
Būstą įperkamu laiku švedai, estai (indeksas +1,1), taip pat danai, latviai ir vokiečiai (indeksas virš +0,7).
Apskritai juntama, kad beveik visose ES šalyse būstas tapo sunkiau įperkamu, ir dauguma žmonių artimiausiais 12 mėnesių pagerėjimo nesitiki.
2007 m. EU-SILC duomenys rodo, kad būstui europiečiai išleidžia maždaug penktadalį disponuojamųjų pajamų.
Maždaug du trečdaliai tos sumos skiriama komunalinėms pasalugoms apmokėti ir remontui, o likęs trečdalis – nuomai arba būsto paskolos palūkanoms. Tačiau padėtis įvairuoja: dauguma naujųjų ES šalių (Lietuvos, Latvijos, Slovakijos, Slovėnijos, Lenkijos, Vengrijos) gyventojų yra savo būstų savininkai, ir 90 proc. visų jų išlaidų būstui skiriama remontui, priežiūrai, šildymui.
Būsto išlaidos didžiausios asmenims, kurie gyyvena vieni, vienišiems tėvams ir 65 metų ar vyresniems asmenims. Arti skurdo ribos atsidūrusiems asmenims, t. y. tiems, kurių pajamos sudaro 60 proc. vidutinių šalies gyventojų pajamų, išlaidos būstui gali sudaryti daugiau nei trečdalį pajamų.
Europos Sąjungoje būstui išleidžiama vidutiniškai 20 proc. disponuojamųjų pajamų, o asmenų, kuriems gresia skurdas, išlaidos būstui sudaro maždaug 36 proc. disponuojamųjų pajamų.
