Europos bankų rinkoje tvyro įtampa – bankai nepasitiki vieni kitais ir toliau vengia skolinti pinigus.
Praėjusią savaitę Europos centriniame banke laikomų Europos bankų indėlių suma kone kasdien šturmavo naujus rekordus. Ketvirtadienį šis rodiklis siekė 489,9 mlrd. eurų (1,69 trln. litų) – tai daugiausia nuo euro įvedimo 1999-aisiais. Palyginimui, savaitės pradžioje Europos bankai ECB buvo patikėję 463,6 mlrd. eurų (1,599 trln. litų).
Rinkose didėjanti indėlių ECB suma yra vertinama kaip įtampos ženklas. Mat bankai verčiau renkasi Centrinio banko siūlomas 0,25 proc. palūkanas, kai tarpbankinėje rinkoje siūloma palūkanų norma yra didesnė. Todėl, nors patirdami nuostolių dėl palūkanų skirtumų, bankai nelinkę skolinti savo pinigų kam nors kitam.
Praėjusį mėnesį ECB 523 bankams paskolino rekordinę sumą: 489 mlrd. eurų (1,687 trln. litų) trejų metų laikotarpiui su 1 proc. palūkanomis. Taip ECB siekia užtikrinti pinigų srautus euro zonos narių ekonomikoms. Tačiau didžiąją dalį šių pinigų bankai patikėjo ECB indėlių pavidalu.
Purtys bankus?
Šių metų pradžioje bus pradėti Europos Sąjungos (ES), JAV ir Japonijos bankų patikrinimai, skirti išanalizuoti, ar jie tinkamai laikosi Bazelio III susitarimo taisyklių, pagal kurias bankai turi sustiprinti kapitalo bazę ir likvidumą. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė pranešė, kad patikrinimai bus pradėti pirmąjį šių metų ketvirtį ir jų rezultatai bus paskelbti viešai.
Europos bankų priežiūros institucija paskelbė atidedanti kasmetinius bankų streso testus, kurių rezultatai įprastai skelbiami liepą. Kaip pranešė „Handelsblatt“, bandymai nukeliami, kad bankai galėtų užpildyti kapitalo skyles, kurias atskleidė gruodį atlikti testai. Jie parodė, kad Europos bankams trūksta per 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų). Tačiau Europos bankų priežiūros institucija informavo, kad testai nukeliami anksčiausiai į antrąją metų pusę dėl šiuo metu atliekamų bankų kapitalų bandymų.
Iššūkis Prancūzijai
Kol pasaulio bankai ruošiasi Bazelio III kriterijų įgyvendinimui, Prancūzijos bankams kilo dar vienas iššūkis – šalies valdžia nori įvesti finansinių sandorių mokestį. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy praėjusią savaitę susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir pabrėžė, kad Prancūzija ketina įsivesti Europos Komisijos (EK) pasiūlytą finansinių sandorių mokestį norėdama parodyti pavyzdį ES šalims.
Prancūzijos bankų federacija planuojamą mokestį apibūdina kaip neveiksmingą. Pasak jos, jis gali tapti rimtu trukdžiu Prancūzijos ekonomikos plėtrai ir paskatinti šios šalies bankus didelę dalį operacijų perkelti į užsienį.
EK siūlo apmokestinti visus akcijų ir obligacijų sandorius, jeigu bent viena sandorio pusė yra iš ES. Tačiau visuotiniam šio mokesčio įvedimui gali kilti grėsmė – Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pažadėjo blokuoti bet kokį bandymą apmokestinti finansinius sandorius visoje ES. Tokiam įstatymui priimti būtinas visų 27 bloko šalių sutikimas.