Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“.
Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas. Tai reikškia, kad rizikos fondai, kurie už 17 euro conetų įsigijo euro vertės obligaciją galės parduoti ją Graikijai maždaug po 35 euro centus.
Tuo tarpu likusių rinkų naujasis susitarimas pernelyg nesužavėjo. Trečiadienį finansų rinkų indeksai buvo neigiami, o euras atpigo JAV dolerio atžvilgiu. Panašu, kad investuotojai šį susitarimą laiko tik eiliniu bandymu atidėti skausmingus sprendimus.
Pagal naują susitarimą tarp euro zonos narių ir TVF 190 proc. BVP siekianti Graikijos skola per artimiausius 8 metus turės būti sumažinta iki 124 proc. BVP, o 2022 metais iki 110 proc. BVP.
Savo ruožtu TVF reikalavo nurašyti dalį Graikijos skolos, tokiu būdu skolos našta būtų sumažinta greičiau ir didesniu mastu, tačiau Vokietija ir dalis kitų euro zonos narių nenori net pagalvoti apie panašų sprendimą.
Vietoje to susitarimo šalys nutarė sumažinti esamų paskolų palūkanų normas, prailginti paskolų gražinimo terminus ir atiduoti Graikijai uždarbį, kurį pavyko gauti superkant šalies obligacijas per ECB. Be to, Graikija turės galimybę išpirkti dalį nuvertėjusių savo skolos vertybinių popierių.
Šis susitarimas pirmą kartą atneš nuostolių pagrindinei kreditorei – Vokietijai, kuri dėl minėtų nuolaidų ateinančiais metais neteks 730 mln. eurų.
Žiniasklaidos šie susitarimai neįtikino. Daugelio apžvalgininkų teigimu sprendimas tėra laikina priemonė, kuri suteiks Graikijai šiek tiek laiko, tačiau neišspręs jos mokumo klausimo.
„Financial Times“ rašo, kad anksčiau ar vėliau teks nurašyti dali Graikijos skolos ir nepaisant pastangų šalis vis tiek negalės skolintis tarptautinėse rinkose, bei liks priklausoma nuo donorių paramos.
Laikraščio teigimu šis sprendimas yra skirtas Vokietijos gyventojams, kurie iki rinkimų turi tikėti, kad Graikijos gelbėjimas jų šaliai nekainuos nė euro.
„Die Tageszeitung“ euro zonos ir TVF susitarimą pavadino trumpalaikiu, neaiškiu ir nenuosekliu. Laikraštis lygina Graikiją su Islandija, pastaroji nuo krizės nukentėjo dar labiau, tačiau nepabūgo skelbti bankroto ir labai greitai atsigavo, tuo tarpu Graikija pasirinko mazochistinį ilgalaikės kančios kelią.
Kairiųjų pažiūrų leidinio teigimu išlaidų mažinimas Graikijoje ir kitose Pietų Europos šalyse neduoda trokštamo rezultato, todėl derėtų imtis ekonomikos skatinimo, o ne marinimo programos.
Konservatyvusis „Die Welt“ stebisi, kad Vokietijoje nekilo didesnio triukšmo dėl fakto, jog šis susitarimas jau kitąmet vokiečiams kainuos beveik vieną mlrd. eurų. Ir apie šių pinigų susigrąžinimą niekas net nesvajoja. Be to, laikraštis pastebi, esą visi puikiausiai supranta, kad Graikija nesumokės visų savo skolų, tačiau kol kas vengia viešai pripažinti akivaizdžią tiesą.
„Handelsblatt“ rašo kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir jos finansų ministras nuo pat krizės pradžios užėmė griežtas pozicijas skolų nurašymo klausimu, tačiau per tris metus abu buvo priversti nuolatos daryti tam tikras nuolaidas. Liko tik vienas klausimas, iki 2013 metų rudens, kuomet Vokietijoje vyks rinkimai, šis susitarimas leis išsaugoti Graikiją ir patenkinti rinkėjų lūkesčius, tačiau kas vėliau?
Ar kitų metų pabaigoje galima tikėtis Graikijos skolų nurašymo?
„Suddeutsche Zeitung“ teigimu, kaltinimai Vokietijos atžvilgiu, esą vyriausybė bando išvengti ryžtingų sprendimų iki kitų metų rinkimų žeidžia vokiečius, nes pastarieji jau seniai suprato, kad euro gelbėjimas kainuos.
Anot laikraščio, Graikija - euro krizės epicentras nuo kurio priklauso visos monetarinės sąjungos likimas, todėl tenka susitaikyti su euro išsaugojimo kaina ir pripažinti, kad Graikijos nemokumas sugriautų visą euro zoną.
„Suddeutsche Zeitung“ rašo, kad šis ir kiti laikini susitarimai buvo būtini siekiant užsitikrinti papildomo laiko per kurį buvo sukurtas susitarimas dėl fiskalinės ir bankų sąjungos, paskirstyti paramos paketai Airijai ir Portugalijai bei nurašyta dalis Graikijos skolos. Tik papildomo laiko dėka galima tikėtis, kad kitos Pietų Europos šalys savarankiškai įvykdys reformas ir ilgainiui stabilizuos savo ekonomikas.
