Kova dėl energijos resursų stiprėja: Rusija ir Kinija ruošiasi pakloti pamatus strateginei partnerystei naftos ir dujų srityje. ES kyla pavojus likti nustumtai į šalį, rašo Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“.
Abiejų valstybių vadovai buvo nepaprastai lipšnūs: „Mielas svety ir bičiuli“, „Mano mielas drauge“ – susitikimo Kremliuje metu ir Vladimiras Putinas, ir Kinijos vadovas Hu Jintao mandagybėmis pranoko patys save. Per vienerius metus jie susitiko 6 kartus. „Derybos eilinį sykį pademonstravo strateginį Rusijos ir Kinijos partnerystės pobūdį“, pabrėžė Putinas. Kinijos pirmininko vizito į Maskvą metu buvo pasirašytos kelios ekonominės sutartys, kurių bendra vertė viršija 4 milijardus dolerių. Kinija – antroji pagal svarbą Rusijos prekybos partnerė po Europos Sąjungos. O Kinijai Rusijoje iš esmės rūpi tik vienas dalykas – energijos ištekliai.
Rusija – antroji po Saudo Arabijos naftos eksportuotoja pasaulyje – nori užkariauti Azijos energetinę rinką. To siekiama ir norint apsidrausti nuo galimos santykių su Europa krizės, pastebi dienraštis. Nepaisant prieš kelias dienas Maskvoje nuskambėjusių ES prekybos komisaro Peterio Mendelsono patikinimų, kad ES planuoja sudaryti su Rusija visą eilę rimtų sutarčių energetikos srityje, Maskvoje stiprėja įtarimai, kad Europa nori ilgainiui atsisakyti Rusijos tiekimų. Be to, Maskvai atrodo patraukli ne tik Kinijos rinka, bet ir energijos resursų ištroškusi Japonija, Pietų Korėja ir Indija. Visi stengiasi tapti nepriklausomi nuo Artimųjų Rytų, rašo „Handelsblatt“.
Tuo tarpu Maskva toliau tęsia išpuolius prieš ES. Pasak Rusijos valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo, Europa mano, kad Rusija visada jai tieks dujas. „Bet tai klaida“, - gąsdino jis prieš porą dienų su vizitu lankydamasis Berlyne. „Jei Europa siekia diversifikuoti savo gamtinių dujų tiekėjus, mes diversifikuosime jų pirkėjus“, pareiškė Kosačiovas duodamas interviu „Handelsblatt“. Jis įvardijo ir alternatyvą – tai Kinija. Pasak jo, yra parengtas dujotiekio iš Vakarų Sibiro, kur išgaunamos Europai skirtos dujos, į Kiniją per Altajų planas. Naftotiekis iš Sibiro link Ramiojo vandenyno jau statomas. Be to, valstybinis koncernas „Rosneftj“ veda derybas su Kinija dėl papildomo 60 tūkst. barelių per metus naftos tiekimo geležinkeliu. „Galima suprasti, kad išskirtinė Rusijos orientacija į Vakarus pasibaigė“, - tvirtina bendrovės „PVM Oil Associates“ analitikas Peteris Lengyelis. Bendros rusiškos naftos tiekimo į Kiniją apimtys pernai pasiekė 320 tūkst. barelių per dieną.
Jeigu jas palygintume su Kinijos naftos poreikiu – maždaug 4 mln. barelių per dieną – šis skaičius neatrodys didelis, rašo „Handelsblatt“. Tačiau partneriai puoselėja ambicingus planus: jeigu jie bus įgyvendinti, tai per artimiausius 10 metų Rusija taps pačia didžiausia Kinijos naftos tiekėja, o tiekiamos naftos apimtys pasieks 600 tūkst. barelių per dieną. Šiandien Kinija importuoja iš Rusijos tik 15 proc. energijos resursų. Didžioji jų dalis perkama Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau nepaisant vamzdynų statybos planų ir didėjančių tiekimų rusų ir kinų santykiuose ne viskas rožėmis klota. Pasak „Alfa banko“ stratego Christopherio Weaferio, Kinija vis labiau nepatenkinta, kad daugelis bendrų projektų juda į priekį per lėtai. Pavyzdžiui, „Rosneftj“ pernai sunkiai sugebėjo užtikrinti sutartos apimties naftos tiekimą. Tuo tarpu Kinijos valstybinis naftos koncernas CNPC investavo į Kremliaus kontroliuojamą naftos gavybos bendrovę beveik 500 mln. dolerių.
Nelabai aiški ir naftotiekio, kurį Rusija nori palei Ramiojo vandenyno pakrantę nutiesti ligi Kinijos dar iki pastatant naftotiekį iš Rytų Sibiro, atšakos perspektyva. Derybos dėl jos vyksta jau 10 metų. Jos stringa dėl galimybės naftą pervežti geležinkeliu – tai brangesnis variantas, bet jis teikia Rusijai daugiau lankstumo santykiuose su ekonomiškai stipria partnere.
Kai dėl dujų tiekimo, tai ir šiuo požiūriu nematyti didesnės pažangos: per praėjusių metų Putino vizitą Kinijoje „Gazprom“ pažadėjo Kinijai du naujus dujotiekius, kuriais kasmet būtų perpumpuojama iki 80 mlrd. kubinių metrų dujų. „Bet iš kur jos bus paimtos?“- toks klausimas neduoda ramybės europiečių energetikos kompanijų vadybininkams Maskvoje.
Išties šiuo metu visa eilė daug žadančių projektų įšaldyta dėl politinių priežasčių. Kovyktos telkinio, kuriame gavybą ruošiasi pradėti TNK-BP, likimas vis dar neaiškus, nes bendra Rusijos ir D. Britanijos įmonė negali susitarti su „Gazprom“ dėl eksporto sąlygų. Kovykta laikoma vienu iš telkinių, galinčių užtikrinti Kinijos poreikius. Naftotiekis, kurį numatyta tiesti Ramiojo vandenyno pakrante, tampa vis brangesniu projektu. Be to, neaišku, ar jis iki 2008 m. sugebės pasiekti iki 600 tūkst. barelių per parą pralaidą.
Tačiau tai dar nereiškia, kad Rusijos ir Kinijos planai neturi ateities. Stebėtojai Maskvoje įsitikinę: kol Kremlius užsiėmęs šalies energetinio sektoriaus perkarpymu pagal savo skonį, o naujoji sutartis dėl partnerystės ir bendradarbiavimo vis dar nepasirašyta, tai tokiomis sąlygomis tikėtis investicijų į infrastruktūrą neverta. Vyriausybė nori palikti visas duris atvertas.
Bet šios pokerio partijos pabaiga nebe už kalnų: sutriuškinus „Jukos“ ir „Gazprom“ atėmus iš „Shell“ projektą „Sachalinas -2“, belieka išspręsti tik TNK-BP ateities Kovyktos telkinyje klausimą. „Čia viskas turėtų išsispręsti per šiuos metus“, mano Weaferis. O kol kas Kremlius toliau žaidžia suspaudęs savo tūzą – 75 milijardus barelių naftos Rusijos gelmėse, rašo „Handelsblatt“.
