G. Sorosas jau ne kartą kritikavo Europos valdžią, kuri, jo nuomone, veikia nepakankamai ryžtingai. „Valdžia nesiūlo sprendimų, ji tiesiog vilkina laiką“, – sako jis. Rugpjūčio viduryje G. Sorosas apkaltino Vokietiją, neva ji gilina euro zonos krizę. Duodamas interviu vokiečių leidiniui „Handelsblatt“ G. Sorosas pareiškė, kad bendrų visai euro zonai obligacijų, kurioms priešinasi Vokietija, sukūrimas būtų vienintelė priemonė, kuri padėtų išvengti euro žlugimo. G. Soroso nuomone, finansinė parama atskiroms valstybėms – kelias, vedantis į aklavietę, nes būtina teikti paramą visos euro zonos ekonomikoms.
Trys žingsniai
Rugsėjį G. Sorosas parašė laišką „Financial Times“ ir tvirtino, kad finansinės rinkos tempia pasaulį į naująją didžiąją depresiją, o valdžia, ypač Europos valstybių, jau nekontroliuoja padėties. Tuomet jis pasiūlė nedelsiant žengti tris žingsnius. Pirmiausia „perduoti didelius bankus Europos centrinio banko žinion mainais už laikinąsias garantijas ir permanentinę rekapitalizaciją“. Antra, ECB privalo leisti Italijai ir Ispanijai laikinai refinansuoti savo skolas su minimaliais procentais. Svarbiausia neleisti, kad galimas Graikijos bankrotas persikeltų į kitas šalis, įspėjo G. Sorosas. Trečias pasiūlymas – sukurti bendrą finansų ministeriją.
„Tokie žingsniai nuramintų rinkas ir suteiktų Europai laiko, per kurį būtų sukurta augimo strategija, be kurios neįmanoma išspręsti skolų problemos“, – nurodė G. Sorosas.
Pažadėjo padirbėti
Politikai laiko pagrįstu laiško autorių nerimą. Praėjusį pirmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pažadėjo iki spalio pabaigos parengti naują Europos gelbėjimo planą, o paskui peržiūrėti svarbiausius ES dokumentus.
Smulkus veiksmų planas bus pristatytas lapkričio 3 dieną vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko susitikime. Į paketą bus įtraukti valiutų sąjungos stabilizavimo veiksmai ir finansų kredito institutų palaikymo priemonės. N. Sarkozy taip pat pažadėjo pristatyti Vokietijos ir Prancūzijos koncepciją, kuri numatys „reikšmingus sutarčių, kurie laikomi ES pagrindu, pakeitimus“. A. Merkel patikslino, kad bus pristatyta įstatymų bazė, kuri užtvirtins „euro zonos valstybių bendradarbiavimo finansų-ekonomikos politikos klausimais įsipareigojimus“.
Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso taip pat ragino ES šalis veikti ryžtingiau. Jis nurodė penkias pagrindines gaires kovai su euro zonos krize: ryžtingus veiksmus gelbstint Graikiją, euro zonos stiprinimą, bankų sektoriaus rekapitalizaciją, augimo skatinimą ir ES ekonomikos valdymo reformą.
„Krizė pasiekė „sisteminius“ mastelius ir grasina destabilizuoti pasaulio ekonomiką“, – pasakė jis Europos Parlamente.
J. M. Barroso išreiškė paramą prieštaringai vertinamam Nyderlandų pasiūlymui dėl ekonomikos ir pinigų politikos eurokomisaro galių išplėtimo suteikiant jam galimybę perimti itin sunkioje padėtyje dėl susikaupusių skolų atsidūrusios euro zonos narės ekonomikos politikos kontrolę.
FAKTAI: Europos gelbėjimo planas
Pirmuoju smuiku kuriant naują euro zonos gelbėjimo planą griežia Tarptautinio valiutos fondo ekspertai Vašingtone.
Pirmoji euro zonos gelbėjimo plano dalis – 50 proc. Graikijos skolų nurašymas. Su tokia netektimi esą turės susitaikyti lėšų į šios šalies obligacijas įmerkę investuotojai.
Taip pat numatoma šiuo metu 440 mlrd. eurų siekiantį EFSF padidinti keturis kartus. Fondas esą prisiimtų didžiąją dalį rizikos ir lėšų probleminėms valstybėms skolintų kartu su Europos centriniu banku.
Trečia plano dalis – stiprinti euro zonos bankus, kurių kapitalas pernelyg menkas, kad pakeltų galimus nuostolius.
Leonas GRYBAUSKAS