Euro zonos šalys 57 proc. laiko nevykdė fiskalinės politikos tikslų, dėl ko dabar turi „nusibausti“.
Euro zonos šalių vyriausybės pažeidinėjo savo fiskalinės politikos taisykles daugiau nei pusę laiko nuo tada, kai jie pradėjo prekiauti bendra valiuta, rodo duomenys, kuriuos surinko „Bloomberg News“.
Graikijos skolų krizė atskleidė šešiolikos šalių, priklausančių euro zonai, mokesčių priežiūros silpnumą. Daugumos šalių vyriausybės pažeidė vieną arba abu Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus biudžetui, pagal kuriuos valstybės skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.
Šios taisyklės nustatytos 1997 metais, euru prekiauti pradėta 1999-aisiais. Tačiau šalių įsipareigojimai pasirodė esanti „retorika, o ne realybė“ ir neapsaugojo nuo patekimo į vadinamąją skolų krizę, sakė „Bloomberg News“ bendradarbis, buvęs Anglijos banko politikos formuotojas ir ekonomikos dėstytojas Davidas Blanchfloweris.
Klaidas taisyti skatins baudomis
Pasaulyje didėja susirūpinimas, kad Graikijos fiskalinė krizė gali nublokšti Europą atgal į recesiją. Dėl šio nerimo Europos biržos smuko iki šešių mėnesių žemumų, o euro vertė nukrito iki 2006-ųjų metų lygio – tada, kai buvo mažiausia.
„Visoje euro zonoje peržengtos Mastrichto sutartimi nustatytos skolų ribos, ir dabar atėjo laikas už tai sumokėti“, - sakė buvęs vyriausiasis Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas, Harvardo universiteto profesorius Kennethas Rogoffas,
Europos Sąjungos finansų ministrai gegužės 21 dieną vykusio susitikimo Briuselyje metu įsipareigojo griežtinti sankcijas didelį biudžeto deficitą turinčioms šalims. Pagal Vokietijos inicijuotą Stabilumo ir ekonomikos augimo planą, šalys, kurių deficitas viršija ribą, mokės po 0,5 proc. jų BVP baudas tol, kol įvykdys biudžeto reikalavimus. Per euro gyvavimo laiką nei viena šalis dar nebuvo baudžiama.
